Keliaudamas po Tokijo betono džiungles dažnas svečias pasilgsta žalumos. Vienas populiariausių turistinių maršrutų skirtas pabėgti kelioms dienoms iš Tokijo yra visai šalia megapolio esantis Hakone kalnų kurortas. Hakonė pirmiausiai garsėja dėl daugybės karštųjų versmių ir fantastiškų vaizdų į Fudži kalną. Hakone yra puikus pasirinkimas savaitgalio ar vienos dienos išvykai. Lengva nuvykti, o pamatyti vaizdai atima žadą.
Išvykos į Hakone metu nuobodžiauti tikrai neteks. Pusiau juokaujant galima pasakyti, kad kelionės metu išbandysite praktiškai visas transporto priemones išskyrus lėktuvą. Iki Odawara stoties važiuojama traukiniu, vėliau numatytas kopimas į kalnus su specialiu kalnų traukinuku, tuomet kylama aukštyn link Velnių slėnio su gondolomis, Ashino ežere plaukiama piratų laivu ir galiausiai grįžtama atgal su autobusu. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Planuojant išvyką į Hakone pats pigiausias ir patogiausia būdas keliauti būtų įsigyti dviejų dienų Hakone Free Pass bilietą su kuriuo praktiškai galėsite keliauti visomis įmanomomis transporto priemonėmis. Bilietas kainuoja 5000 JPY (apie 38 EUR) ir juo galima naudotis dvi dienas. Bilietą galima įsigyti Odawara traukinių stotyje. Planuodami išvyką į Hakonę reikėtų nuspręsti ar ketinate keliauti dvi dienas t.y. pasilikti nakvoti Hakone, Gora ar Hakone Yumoto onsen karštųjų versmių kurortuose ar norite sugrįžti tą pačią dieną į Tokiją. Reikalas, tas jog savaitgaliais labai daug keliautojų , tad surasti tradicinį viešbutuką su onsenu ir vakariene už krikščionišką kainą gali būti labai sudėtinga užduotis. Kainos labai stipriai keičiasi atsižvelgiant į turistų srautus, tačiau reikia nusiteikti jog be 100 EUR nakčiai nerasite nieko padoraus. Dar vienas svarbus aspektas. Nepamirškite, kad keliaujate japoniškoje provincijoje, tam tikra prasme kaime. Vadinasi vakare visos maitinimo įstaigos labai greitai užsidaro. Tad net neturėkite eretiškų minčių užsisakyti viešbutį ar tradicinį viešbutuką be vakarienės. Nes labai tikėtina jog vakare teks čiulpti pirštą vietoje gardaus kąsnelio. Tokio dalyko kaip convenience store viduryje kalnų vakare taip pat nelabai surasite, nebent grįšite nakvoti bent jau iki Hakone Yumoto meistelio.
Jeigu visgi nuspręsite, jog ketinate į Tokiją sugrįžti tą pačią dieną labai svarbu išvykti iš Tokijo ne vėliau kaip 8 val ryte, nes kitaip galite nespėti į tam tikras transporto priemones kurios laukia jūsų kelyje. Čia ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į Ašino ežero piratų laivo darbo laiką apie kurį papasokosiu vėliau.
Sakykime keliaujate dvi dienas. Vis tiek mano patarimas išvažiuoti iš Tokijo bent jau iki 9 val ryte. Pirmiausiai iš Šindžuku stoties su traukiniu vyksite iki Odawara stoties. Kelionė labai neprailgs kadangi tarp šių stočių kursuoja ekspreso traukinys. Kaip ir minėjau, Odawara stotyje galite nusipirkti Hakone Free Pass bilietą skirtą įvairių rūšių transportui kelionės metu. Tuomet reikia persėsti į vietinį Odakyu traukinį ir apie pusvalandį pavažiuoti iki Hakone Yumoto stoties. Sustojus Hakone Yumoto nenustebkite jog tik atsidarius traukinio durims japonai pasileis tekini lėkti perone į priekį. Reikalo esmė ta, jog visi skuba užsiimti kaip galima geresnes vietas laukiančioji atrakcijoje.
Jeigu nepasiskubinsite tikėtina turėsite palaukti kito Hakone Tozan traukinio. Hakonės Tozano geležinkelis (箱根登山鉄道, Hakone Tozan Tetsudo) – privati Japonijos geležinkelio bendrovė, priklausanti Odakyu geležinkelių korporacijai. Taigi dabar jūsų lauks kelionė – lipimas traukiniu į kalno viršų. Ši kelionės dalis visuomet labai jaudina. Traukinuke jaučiama pakili nuotaika. Visi keliautojai gėrisi nuostabiais vaizdais ir taip pat stebisi smagiai puškuojančiu traukinuku. Hakonės Tozan linija yra pirmasis kalnų geležinkelis Japonijoje. Tai vienas autentiškiausių Japonijos kalnų geležinkelių, atidarytas dar 1919 m. Šis istorinis traukinys, važiuojantis 8,9 km atstumu tarp Hakonės-Jumoto ir Goros, įveikia 80% nuolydį, tai yra stačiausias nuolydis Japonijoje. Kelionė kurią galima pavadinti atrakcija trunka maždaug 40 minučių. Dar svarbu paminėti, jog jeigu keliausite birželio mėnesio viduryje tikėtina pavyks pasigrožėti nuostabiomis hortenzijomis kuriomis apsodinti geležinkelio šlaitai. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio tarp Hakonės-Jumoto ir Goros stočių kursuoja specialūs traukiniai, skirti vakariniams hortenzijų žiedams apžiūrėti. Jie išvyksta vakare, du kartus į abi puses, ir juose reikia rezervuoti vietas.
Atvykus į Gora stotelę joje yra įrengtas keltuvas su kurio lankytojai gali keliauti link Aši ežero. Kylant keltuvu prieš pasiekiant Owakudani stotelę vieną akimirką iš už kalno išnyra Fudži kalnas. Vaizdas atimantis žadą. Reikia tik melstis, jog būtų giedra diena. Kitu atveju Fuji kalną išvysite nebent atvirutėse. Fudži kalno didybė stebina. Tad būkite pasiruošę fotoaparatus, nes keltuvas greitai prisiparkuoja Owakudani stotelėje kurioje būtina išlipti pasižvalgyti.
Owakudani (大涌谷, liet. “Didysis verdantis slėnis”) mano dar vadinamas velnių slėniu, yra vulkaninės kilmės slėnis su veikiančiomis sieros versmėmis. Jis susidarė maždaug prieš 3000 metų, sprogus Hakonės ugnikalniui. Tai labai populiari turistų lankoma vieta. Įsivaizduokite kunkuliuojančios verdančio vandens purslus, kylančius dūmus ir tvyrančią sieros kvapą. Pasijunti tarsi būtum netoli pragaro vartų. Labai gaila, tačiau nuo 2015 m. gegužės mėn. turistinė Owakudani vietovė buvo uždaryta dėl ugnikalnio veiklos. Ji vėl atidaryta 2016 m. balandžio 27 d., tačiau ne visiškai. Dėl keliamo pavojaus negalima vaikščioti arti garuojančių sieros angų. Žmonėms, sergantiems astma, bronchitu, širdies ligomis, širdies stimuliatoriais ir nėščioms moterims patariama neiti į slėnį dėl didelio ugnikalnio aktyvumo. Dauguma lankytojų anksčiau eidavo pėsčiomis maždaug 1 kilometro taku iki tos vietos kur verdami kiaušiniai, kad galėtų dalyvauti ritualiniame kiaušinių valgyme. Man pačiam tokiame rituale teko dalyvauti bent penkis kartus. Pamenu, eini takučiu, aplink viskas verda garuoja. Prieini nedidelį tvenkinuką. Aplink tvenkinuką būriuojasi didelis būrys turistų ir kaip taisyklė visi valgo vietinį delikatesą, karštosios versmėse virtą kiaušinį.
Kuro-tamago (黒卵, liet. “juodas kiaušinis”) – vietinis patiekalas – karštosiose versmėse kietai virtas kiaušinis, kurie tampa juodi ir šiek tiek kvepia siera. Jeigu nesuvalgei judo kiaušinio tai sakykime kelionė nepavyko. Kaipgi galima praleisti tokią atrakciją. Juolab; sakoma, kad suvalgius vieną kiaušinį gyvenimo trukmė pailgėja septyneriais metais. Mane visuomet stebino tokių vietovių verslumas. Kai pradedi galvoti kiek per dieną suvalgomą tūkstančių kiaušinių gaunasi visai smagus versliukas. Kiaušinių suvartojimo kiekiai turi būti įspūdingi, spėju didžiausia kiaušinių valgytojų koncentracija visoje planetoje.
Dabartinė veikla aplink sieros versmes yra praeityje įvykusių didžiulių žemės nuošliaužų rezultatas. Betoninių užtvarų statyba ir vietovės stabilizavimas vyksta jau kelis dešimtmečius. Labai tikiuosi, kad kažkada turistams vėl bus leista pasidžiaugti juodais siera smirdančiais kiaušiniais.
Pasistiprinus kiaušiniais, o šiuo atveju kadangi turistų takas yra uždarytas, pasižvalgius po Owakudani slėnį, reikia sugrįžti atgal prie gondolos stotelės. Toliau smagiai su gondola judame iki stotelės prie Ašino ežero. Galite nepergyventi, tikrai nesuklysite pasirinkdami išlipo stotelę, kadangi Togendai yra paskutinė stotelė į kurią atskrenda gondola.
Ši stotelė kaip jau galėjote suprasti yra įsikūrusi šalai Ašino ežero. Pavadinimas japoniškai reiškia “nendrių ežeras”: 芦 (ashi) – “nendrė”, o 湖 (ko) – “ežeras”. Dėl gamtos gausos jis populiarus tarp keliautojų pėsčiomis. Čia yra daug įvairaus sudėtingumo pasivaikščiojimo takų.
Ašino ežeras (芦ノ湖, Ashi-no-ko), dar vadinamas Hakonės ežeru arba Ašinoko ežeru, – vaizdingas ežeras Hakonės rajone. Tai kraterinis ežeras, esantis palei Hakonės kalno, sudėtingo ugnikalnio, paskutinį kartą išsiveržusio 1170 m. ties owakudani slėnio, kalderos pietvakarinės sienos. Jeigu turėtumėte galingą sonarą, tam tikruose ruožuose galima surasti sonaro ekerane atvaizduojamus stulpus. Jeigu būti tikslesniam tai yra ežere stūksantys milžiniški keliasdešimties metrų aukščio medžiai. Reikalas tas, jog ugnikalnio išsiveržimo metu į ežerą nuslinko dalis kalno šlaito su visais miškais. Ežeras garsėja vaizdu į Fudži kalną, daugybe karštųjų šaltinių, istorinių vietų ir tradicinių japoniškų viešbutkų vadinamų ryokanų gausa. Ežeras yra prie Tokaidō kelio, kuris yra pagrindinė jungtis tarp Kioto ir Tokijo. Per ežerą plaukioja daugybė pramoginių laivų ir keltų, iš kurių atsiveria vaizdingi vaizdai turistams ir keleiviams. Keletas laivų yra įkvėpti burinių karo laivų dizaino, atrodo tarsii piratų laivai.
Vienas svarbiausių patarimų apsilankius šioje stotelėje neskubėti lipti į laivą, bet nueiti į antrą pastato aukštą kur yra įsikūrusi valgykla. Skanus, nebrangus maistas, bokalas alaus, vaizdas į ežerą, ko dar galima norėti atostogų metu.
Pasistiprinus galima pasižvalgyti į siūlomus laivų maršrutus. Su piratų laivu jūs galėsite iš Togendai nuplaukti į Moto-Hakonės uostą ir Hakonės-Mači uostą, esančius priešinguose ežero galuose. Jums reikia plaukti iki Moto Hakone uosto. Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje labai svarbu atkreipti dėmesį į laiką kuomet išplaukia paskutiniai laivai. Darbo ir išeiginėmis dienomis paskutinis laivas iš Togendai Į Moto Hakone ko išplaukia 15.50. Nepavėluokite, nes kitaip gali sugriūti tolimesni kelionės planai. Kelionė laivu užtruks apie pusvalandį.
Atplaukus į uostą siūlau pirmu taikymu keliauti į šalimais atstatytą Hakone sekišio, kitaip tariant atkurtą Edo laikotarpio patikros punktą su visais pastatais. Tokugavos šiogūnas karinis valdovas, siekdamas apginti Edo (dabartinį Tokiją), pagrindiniuose šalies keliuose įrengė 53 sekisho (tikrinimo vietas, mūsų supratimu kažkas panašaus į muitines).Čia sustabdydavo pareigūnai, o jų kelionės leidimai ir bagažas būdavo tikrinami, kad būtų laikomasi Tokugavos įstatymų, ribojančių moterų ir ginklų keliavimą.
Hakonės sekišo buvo vienas didžiausių ir svarbiausiu. Hakonės sekišo buvo pastatytas dabartinėje vietoje 1619 m., ankstyvuoju Edo eros laikotarpiu.
Sengoku laikotarpiu ši vietovė pateko į vėlesnio Odawaros klano Hojo kontrolę. Prasidėjus Edo laikotarpiui, Hakone-juku buvo pašto stotis Tokaido kelyje, jungiančiame Edo su Kiotu.
Viena iš pagrindinių sekisho funkcijų buvo kontroliuoti “įeinančius ginklus ir išeinančias moteris”, t. y. užkirsti kelią ginklų įvežti ginklų į Edo, o feodalų žmonoms ir vaikams – pabėgti iš Edo. Tuo laikotarpiu šiogūnato valdžia feodalų žmonas ar kitas svarbias giminės moteris ir vaikus laikė kaip įkaitus, kad būtų suvaldyti galimi sukilimai Japonijos provincijose. Dėl šios priežasties buvo griežtai reglamentuojama daug dalykų. Pilių statyba, tiltų ir perėjų įrengimas ir t.t..
Edo epochoje apie 260 metų veikęs “Sekisho” buvo panaikintas 1868 m., kai pasikeitė valdžia. Prieš kelis metus Hakone Sekisho buvo pilnai atstatytas remiantis ano metu brėžiniais, tad istorijos mylėtojams o ir tiems kas siekia geriau pažinti Japoniją labai rekomenduoju užsukti. Taip pat paėjus kiek toliau už sekišo yra įsikūręs nedidelis muziejus su įdomiais eksponatais.
Šalimais yra išlikęs ir fragmentas senojo Tokaido kelio kurio abiejose pusėse auga milžiniški kedrai ir kiparisai. Užsukite ir būsite maloniai nustebinti gamtos didybės.
Taigi aplankius visus objektus lieka du galimi pasirinkimai. Jeigu neplanuojate likti nakvoti tuomet iš Hakone machi ko reikėtų su autobusu važiuoti iki Hakone Yumoto arba netgi tos pačios Odawaros. Iki Odawaros su autobusu užtruktumėte apie vieną valandą. Autobusai važiuoja iš pirmos arba antros stotelės. Antros stotelės autobusai mažiau malasi po kitas stoteles, tad kur kas greičiau nuvyksite iki Hakone Yumoto arba Odawara stoties. Jeigu nuspręsite likti nakvoti kažkur vietoje esančiame japoniškos stiliaus viešbutuke tuomet jau reikia iš anksto pasinagrinėti ar šalimais yra autobuso stotelė. Jeigu nėra tuomet kiek tokia kelionės kainuotų su taksi. Dėl šios priežasties jeigu nenorite sau kvaršinti galvos apie transporto peripetijas, bet visgi norite pasilepinti karštųjų versmių teikiamais malonumais siūlau viešbutuką užsisakyti Hakone Yumoto miestelyje.
Hakone regione yra dešimtys karštųjų versmių. Tai yra viena iš žymiausių visoje Japonijoje onsen’o vietovių. Manoma, kad pirmąją karštąją versmę šioje vietovėje 738 m. Naros laikotarpiu atidarė klajojantis budistų šventikas, ir ji tebenaudojama iki šiol. Hakonės Onsenas išgarsėjo po to, kai karvedys Tojotomis Hidejoši užkariavo Odavarą. Jis surinko samurajus iš daugelio šalies vietovių, kad užpultų Odawaros pilį, o po mūšio pailsėjo čia esančiame karštame šaltinyje.
Tokugavos šiogūnato laikais Hakonės karštas vanduo iš Hakonės buvo reguliariai pristatomas šiogūnui į Edo (Tokijas), kas yra apie 90 km atstumas.
Palaipsniui per šimtmečius Hakonės apylinkėse karštųjų versmių skaičius plėtėsi. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Hakonė išsiplėtė kaip kurortinė ir turistinė vietovė. 1919 m. iki Hakonės-Yumoto stoties buvo nutiesta Hakonės Tozano geležinkelio linija, todėl daugelis Hakonės karštųjų versmių tapo lengvai pasiekiamos Tokijo ir Jokohamos gyventojams. 1930 m. pradėta toliau tiesti šią geležinkelio liniją, todėl karštųjų versmių skaičius tapo dar didesnis.Netrukus po Antrojo pasaulinio karo buvo nutiestas Odakyu elektrinis geležinkelis iki Hakonės-Jumoto stoties, todėl žmonėms iš Tokijo metropoliteno tapo labai patogu lankytis šiame kurorte.
Hakonės karštosios versmės laikomos seniausiomis terminėmis gydyklomis toje vietovėje.
Hakonės Yumoto Onsen dabar yra karštųjų versmių kurortų grupė, esanti netoli Hakonės Tozano geležinkelio Hakonės-Jumoto stoties. Šių šaltinių vanduo paprastai yra skaidrus, jo pH yra 8,8, o šaltinio temperatūra vidutiniškai siekia 52 °C, bet svyruoja nuo 18,5 iki 82,7 °C. Manau tai puikus pasirinkimas nakvynei, nes ryte galėsite pasivaikščioti ir pasižvalgyti po patį miestelį. Na o vakare nepagailėkite vieno kito euro ir užsisakykite viešbutį su nakvyne.
Kitos dienos rytą kaip ir minėjau galite paskirti Hakone miestelio tyrinėjimui. Dar vienas iš variantų būtų grįžtant į Tokiją užsukti į Odawara pilį. Gal jau spėjote pamiršti bet būtent iš Odawara stoties važiuojama ekspres traukiniu iki Tokijo. Odawara pilis yra gana netoli nuo stoties tad jeigu turite laiko siūlau aplankyti. Visgi tai nėra kažkuo architektūriškai labai įspūdinga pilis, tad nepatenka tarp mano rekomenduojamų aplankyti penkių svarbiausių Japonijos pilių.
Keliaudamas po Tokijo betono džiungles dažnas svečias pasilgsta žalumos. Vienas populiariausių turistinių maršrutų skirtas pabėgti kelioms dienoms iš Tokijo yra visai šalia megapolio esantis Hakone kalnų kurortas. Hakonė pirmiausiai garsėja dėl daugybės karštųjų versmių ir fantastiškų vaizdų į Fudži kalną. Hakone yra puikus pasirinkimas savaitgalio ar vienos dienos išvykai. Lengva nuvykti, o pamatyti vaizdai atima žadą.
Išvykos į Hakone metu nuobodžiauti tikrai neteks. Pusiau juokaujant galima pasakyti, kad kelionės metu išbandysite praktiškai visas transporto priemones išskyrus lėktuvą. Iki Odawara stoties važiuojama traukiniu, vėliau numatytas kopimas į kalnus su specialiu kalnų traukinuku, tuomet kylama aukštyn link Velnių slėnio su gondolomis, Ashino ežere plaukiama piratų laivu ir galiausiai grįžtama atgal su autobusu. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Planuojant išvyką į Hakone pats pigiausias ir patogiausia būdas keliauti būtų įsigyti dviejų dienų Hakone Free Pass bilietą su kuriuo praktiškai galėsite keliauti visomis įmanomomis transporto priemonėmis. Bilietas kainuoja 5000 JPY (apie 38 EUR) ir juo galima naudotis dvi dienas. Bilietą galima įsigyti Odawara traukinių stotyje. Planuodami išvyką į Hakonę reikėtų nuspręsti ar ketinate keliauti dvi dienas t.y. pasilikti nakvoti Hakone, Gora ar Hakone Yumoto onsen karštųjų versmių kurortuose ar norite sugrįžti tą pačią dieną į Tokiją. Reikalas, tas jog savaitgaliais labai daug keliautojų , tad surasti tradicinį viešbutuką su onsenu ir vakariene už krikščionišką kainą gali būti labai sudėtinga užduotis. Kainos labai stipriai keičiasi atsižvelgiant į turistų srautus, tačiau reikia nusiteikti jog be 100 EUR nakčiai nerasite nieko padoraus. Dar vienas svarbus aspektas. Nepamirškite, kad keliaujate japoniškoje provincijoje, tam tikra prasme kaime. Vadinasi vakare visos maitinimo įstaigos labai greitai užsidaro. Tad net neturėkite eretiškų minčių užsisakyti viešbutį ar tradicinį viešbutuką be vakarienės. Nes labai tikėtina jog vakare teks čiulpti pirštą vietoje gardaus kąsnelio. Tokio dalyko kaip convenience store viduryje kalnų vakare taip pat nelabai surasite, nebent grįšite nakvoti bent jau iki Hakone Yumoto meistelio.
Jeigu visgi nuspręsite, jog ketinate į Tokiją sugrįžti tą pačią dieną labai svarbu išvykti iš Tokijo ne vėliau kaip 8 val ryte, nes kitaip galite nespėti į tam tikras transporto priemones kurios laukia jūsų kelyje. Čia ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į Ašino ežero piratų laivo darbo laiką apie kurį papasokosiu vėliau.
Sakykime keliaujate dvi dienas. Vis tiek mano patarimas išvažiuoti iš Tokijo bent jau iki 9 val ryte. Pirmiausiai iš Šindžuku stoties su traukiniu vyksite iki Odawara stoties. Kelionė labai neprailgs kadangi tarp šių stočių kursuoja ekspreso traukinys. Kaip ir minėjau, Odawara stotyje galite nusipirkti Hakone Free Pass bilietą skirtą įvairių rūšių transportui kelionės metu. Tuomet reikia persėsti į vietinį Odakyu traukinį ir apie pusvalandį pavažiuoti iki Hakone Yumoto stoties. Sustojus Hakone Yumoto nenustebkite jog tik atsidarius traukinio durims japonai pasileis tekini lėkti perone į priekį. Reikalo esmė ta, jog visi skuba užsiimti kaip galima geresnes vietas laukiančioji atrakcijoje.
Jeigu nepasiskubinsite tikėtina turėsite palaukti kito Hakone Tozan traukinio. Hakonės Tozano geležinkelis (箱根登山鉄道, Hakone Tozan Tetsudo) – privati Japonijos geležinkelio bendrovė, priklausanti Odakyu geležinkelių korporacijai. Taigi dabar jūsų lauks kelionė – lipimas traukiniu į kalno viršų. Ši kelionės dalis visuomet labai jaudina. Traukinuke jaučiama pakili nuotaika. Visi keliautojai gėrisi nuostabiais vaizdais ir taip pat stebisi smagiai puškuojančiu traukinuku. Hakonės Tozan linija yra pirmasis kalnų geležinkelis Japonijoje. Tai vienas autentiškiausių Japonijos kalnų geležinkelių, atidarytas dar 1919 m. Šis istorinis traukinys, važiuojantis 8,9 km atstumu tarp Hakonės-Jumoto ir Goros, įveikia 80% nuolydį, tai yra stačiausias nuolydis Japonijoje. Kelionė kurią galima pavadinti atrakcija trunka maždaug 40 minučių. Dar svarbu paminėti, jog jeigu keliausite birželio mėnesio viduryje tikėtina pavyks pasigrožėti nuostabiomis hortenzijomis kuriomis apsodinti geležinkelio šlaitai. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio tarp Hakonės-Jumoto ir Goros stočių kursuoja specialūs traukiniai, skirti vakariniams hortenzijų žiedams apžiūrėti. Jie išvyksta vakare, du kartus į abi puses, ir juose reikia rezervuoti vietas.
Atvykus į Gora stotelę joje yra įrengtas keltuvas su kurio lankytojai gali keliauti link Aši ežero. Kylant keltuvu prieš pasiekiant Owakudani stotelę vieną akimirką iš už kalno išnyra Fudži kalnas. Vaizdas atimantis žadą. Reikia tik melstis, jog būtų giedra diena. Kitu atveju Fuji kalną išvysite nebent atvirutėse. Fudži kalno didybė stebina. Tad būkite pasiruošę fotoaparatus, nes keltuvas greitai prisiparkuoja Owakudani stotelėje kurioje būtina išlipti pasižvalgyti.
Owakudani (大涌谷, liet. “Didysis verdantis slėnis”) mano dar vadinamas velnių slėniu, yra vulkaninės kilmės slėnis su veikiančiomis sieros versmėmis. Jis susidarė maždaug prieš 3000 metų, sprogus Hakonės ugnikalniui. Tai labai populiari turistų lankoma vieta. Įsivaizduokite kunkuliuojančios verdančio vandens purslus, kylančius dūmus ir tvyrančią sieros kvapą. Pasijunti tarsi būtum netoli pragaro vartų. Labai gaila, tačiau nuo 2015 m. gegužės mėn. turistinė Owakudani vietovė buvo uždaryta dėl ugnikalnio veiklos. Ji vėl atidaryta 2016 m. balandžio 27 d., tačiau ne visiškai. Dėl keliamo pavojaus negalima vaikščioti arti garuojančių sieros angų. Žmonėms, sergantiems astma, bronchitu, širdies ligomis, širdies stimuliatoriais ir nėščioms moterims patariama neiti į slėnį dėl didelio ugnikalnio aktyvumo. Dauguma lankytojų anksčiau eidavo pėsčiomis maždaug 1 kilometro taku iki tos vietos kur verdami kiaušiniai, kad galėtų dalyvauti ritualiniame kiaušinių valgyme. Man pačiam tokiame rituale teko dalyvauti bent penkis kartus. Pamenu, eini takučiu, aplink viskas verda garuoja. Prieini nedidelį tvenkinuką. Aplink tvenkinuką būriuojasi didelis būrys turistų ir kaip taisyklė visi valgo vietinį delikatesą, karštosios versmėse virtą kiaušinį.
Kuro-tamago (黒卵, liet. “juodas kiaušinis”) – vietinis patiekalas – karštosiose versmėse kietai virtas kiaušinis, kurie tampa juodi ir šiek tiek kvepia siera. Jeigu nesuvalgei judo kiaušinio tai sakykime kelionė nepavyko. Kaipgi galima praleisti tokią atrakciją. Juolab; sakoma, kad suvalgius vieną kiaušinį gyvenimo trukmė pailgėja septyneriais metais. Mane visuomet stebino tokių vietovių verslumas. Kai pradedi galvoti kiek per dieną suvalgomą tūkstančių kiaušinių gaunasi visai smagus versliukas. Kiaušinių suvartojimo kiekiai turi būti įspūdingi, spėju didžiausia kiaušinių valgytojų koncentracija visoje planetoje.
Dabartinė veikla aplink sieros versmes yra praeityje įvykusių didžiulių žemės nuošliaužų rezultatas. Betoninių užtvarų statyba ir vietovės stabilizavimas vyksta jau kelis dešimtmečius. Labai tikiuosi, kad kažkada turistams vėl bus leista pasidžiaugti juodais siera smirdančiais kiaušiniais.
Pasistiprinus kiaušiniais, o šiuo atveju kadangi turistų takas yra uždarytas, pasižvalgius po Owakudani slėnį, reikia sugrįžti atgal prie gondolos stotelės. Toliau smagiai su gondola judame iki stotelės prie Ašino ežero. Galite nepergyventi, tikrai nesuklysite pasirinkdami išlipo stotelę, kadangi Togendai yra paskutinė stotelė į kurią atskrenda gondola.
Ši stotelė kaip jau galėjote suprasti yra įsikūrusi šalai Ašino ežero. Pavadinimas japoniškai reiškia “nendrių ežeras”: 芦 (ashi) – “nendrė”, o 湖 (ko) – “ežeras”. Dėl gamtos gausos jis populiarus tarp keliautojų pėsčiomis. Čia yra daug įvairaus sudėtingumo pasivaikščiojimo takų.
Ašino ežeras (芦ノ湖, Ashi-no-ko), dar vadinamas Hakonės ežeru arba Ašinoko ežeru, – vaizdingas ežeras Hakonės rajone. Tai kraterinis ežeras, esantis palei Hakonės kalno, sudėtingo ugnikalnio, paskutinį kartą išsiveržusio 1170 m. ties owakudani slėnio, kalderos pietvakarinės sienos. Jeigu turėtumėte galingą sonarą, tam tikruose ruožuose galima surasti sonaro ekerane atvaizduojamus stulpus. Jeigu būti tikslesniam tai yra ežere stūksantys milžiniški keliasdešimties metrų aukščio medžiai. Reikalas tas, jog ugnikalnio išsiveržimo metu į ežerą nuslinko dalis kalno šlaito su visais miškais. Ežeras garsėja vaizdu į Fudži kalną, daugybe karštųjų šaltinių, istorinių vietų ir tradicinių japoniškų viešbutkų vadinamų ryokanų gausa. Ežeras yra prie Tokaidō kelio, kuris yra pagrindinė jungtis tarp Kioto ir Tokijo. Per ežerą plaukioja daugybė pramoginių laivų ir keltų, iš kurių atsiveria vaizdingi vaizdai turistams ir keleiviams. Keletas laivų yra įkvėpti burinių karo laivų dizaino, atrodo tarsii piratų laivai.
Vienas svarbiausių patarimų apsilankius šioje stotelėje neskubėti lipti į laivą, bet nueiti į antrą pastato aukštą kur yra įsikūrusi valgykla. Skanus, nebrangus maistas, bokalas alaus, vaizdas į ežerą, ko dar galima norėti atostogų metu.
Pasistiprinus galima pasižvalgyti į siūlomus laivų maršrutus. Su piratų laivu jūs galėsite iš Togendai nuplaukti į Moto-Hakonės uostą ir Hakonės-Mači uostą, esančius priešinguose ežero galuose. Jums reikia plaukti iki Moto Hakone uosto. Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje labai svarbu atkreipti dėmesį į laiką kuomet išplaukia paskutiniai laivai. Darbo ir išeiginėmis dienomis paskutinis laivas iš Togendai Į Moto Hakone ko išplaukia 15.50. Nepavėluokite, nes kitaip gali sugriūti tolimesni kelionės planai. Kelionė laivu užtruks apie pusvalandį.
Atplaukus į uostą siūlau pirmu taikymu keliauti į šalimais atstatytą Hakone sekišio, kitaip tariant atkurtą Edo laikotarpio patikros punktą su visais pastatais. Tokugavos šiogūnas karinis valdovas, siekdamas apginti Edo (dabartinį Tokiją), pagrindiniuose šalies keliuose įrengė 53 sekisho (tikrinimo vietas, mūsų supratimu kažkas panašaus į muitines).Čia sustabdydavo pareigūnai, o jų kelionės leidimai ir bagažas būdavo tikrinami, kad būtų laikomasi Tokugavos įstatymų, ribojančių moterų ir ginklų keliavimą.
Hakonės sekišo buvo vienas didžiausių ir svarbiausiu. Hakonės sekišo buvo pastatytas dabartinėje vietoje 1619 m., ankstyvuoju Edo eros laikotarpiu.
Sengoku laikotarpiu ši vietovė pateko į vėlesnio Odawaros klano Hojo kontrolę. Prasidėjus Edo laikotarpiui, Hakone-juku buvo pašto stotis Tokaido kelyje, jungiančiame Edo su Kiotu.
Viena iš pagrindinių sekisho funkcijų buvo kontroliuoti “įeinančius ginklus ir išeinančias moteris”, t. y. užkirsti kelią ginklų įvežti ginklų į Edo, o feodalų žmonoms ir vaikams – pabėgti iš Edo. Tuo laikotarpiu šiogūnato valdžia feodalų žmonas ar kitas svarbias giminės moteris ir vaikus laikė kaip įkaitus, kad būtų suvaldyti galimi sukilimai Japonijos provincijose. Dėl šios priežasties buvo griežtai reglamentuojama daug dalykų. Pilių statyba, tiltų ir perėjų įrengimas ir t.t..
Edo epochoje apie 260 metų veikęs “Sekisho” buvo panaikintas 1868 m., kai pasikeitė valdžia. Prieš kelis metus Hakone Sekisho buvo pilnai atstatytas remiantis ano metu brėžiniais, tad istorijos mylėtojams o ir tiems kas siekia geriau pažinti Japoniją labai rekomenduoju užsukti. Taip pat paėjus kiek toliau už sekišo yra įsikūręs nedidelis muziejus su įdomiais eksponatais.
Šalimais yra išlikęs ir fragmentas senojo Tokaido kelio kurio abiejose pusėse auga milžiniški kedrai ir kiparisai. Užsukite ir būsite maloniai nustebinti gamtos didybės.
Taigi aplankius visus objektus lieka du galimi pasirinkimai. Jeigu neplanuojate likti nakvoti tuomet iš Hakone machi ko reikėtų su autobusu važiuoti iki Hakone Yumoto arba netgi tos pačios Odawaros. Iki Odawaros su autobusu užtruktumėte apie vieną valandą. Autobusai važiuoja iš pirmos arba antros stotelės. Antros stotelės autobusai mažiau malasi po kitas stoteles, tad kur kas greičiau nuvyksite iki Hakone Yumoto arba Odawara stoties. Jeigu nuspręsite likti nakvoti kažkur vietoje esančiame japoniškos stiliaus viešbutuke tuomet jau reikia iš anksto pasinagrinėti ar šalimais yra autobuso stotelė. Jeigu nėra tuomet kiek tokia kelionės kainuotų su taksi. Dėl šios priežasties jeigu nenorite sau kvaršinti galvos apie transporto peripetijas, bet visgi norite pasilepinti karštųjų versmių teikiamais malonumais siūlau viešbutuką užsisakyti Hakone Yumoto miestelyje.
Hakone regione yra dešimtys karštųjų versmių. Tai yra viena iš žymiausių visoje Japonijoje onsen’o vietovių. Manoma, kad pirmąją karštąją versmę šioje vietovėje 738 m. Naros laikotarpiu atidarė klajojantis budistų šventikas, ir ji tebenaudojama iki šiol. Hakonės Onsenas išgarsėjo po to, kai karvedys Tojotomis Hidejoši užkariavo Odavarą. Jis surinko samurajus iš daugelio šalies vietovių, kad užpultų Odawaros pilį, o po mūšio pailsėjo čia esančiame karštame šaltinyje.
Tokugavos šiogūnato laikais Hakonės karštas vanduo iš Hakonės buvo reguliariai pristatomas šiogūnui į Edo (Tokijas), kas yra apie 90 km atstumas.
Palaipsniui per šimtmečius Hakonės apylinkėse karštųjų versmių skaičius plėtėsi. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Hakonė išsiplėtė kaip kurortinė ir turistinė vietovė. 1919 m. iki Hakonės-Yumoto stoties buvo nutiesta Hakonės Tozano geležinkelio linija, todėl daugelis Hakonės karštųjų versmių tapo lengvai pasiekiamos Tokijo ir Jokohamos gyventojams. 1930 m. pradėta toliau tiesti šią geležinkelio liniją, todėl karštųjų versmių skaičius tapo dar didesnis.Netrukus po Antrojo pasaulinio karo buvo nutiestas Odakyu elektrinis geležinkelis iki Hakonės-Jumoto stoties, todėl žmonėms iš Tokijo metropoliteno tapo labai patogu lankytis šiame kurorte.
Hakonės karštosios versmės laikomos seniausiomis terminėmis gydyklomis toje vietovėje.
Hakonės Yumoto Onsen dabar yra karštųjų versmių kurortų grupė, esanti netoli Hakonės Tozano geležinkelio Hakonės-Jumoto stoties. Šių šaltinių vanduo paprastai yra skaidrus, jo pH yra 8,8, o šaltinio temperatūra vidutiniškai siekia 52 °C, bet svyruoja nuo 18,5 iki 82,7 °C. Manau tai puikus pasirinkimas nakvynei, nes ryte galėsite pasivaikščioti ir pasižvalgyti po patį miestelį. Na o vakare nepagailėkite vieno kito euro ir užsisakykite viešbutį su nakvyne.
Kitos dienos rytą kaip ir minėjau galite paskirti Hakone miestelio tyrinėjimui. Dar vienas iš variantų būtų grįžtant į Tokiją užsukti į Odawara pilį. Gal jau spėjote pamiršti bet būtent iš Odawara stoties važiuojama ekspres traukiniu iki Tokijo. Odawara pilis yra gana netoli nuo stoties tad jeigu turite laiko siūlau aplankyti. Visgi tai nėra kažkuo architektūriškai labai įspūdinga pilis, tad nepatenka tarp mano rekomenduojamų aplankyti penkių svarbiausių Japonijos pilių.
Keliaudamas po Tokijo betono džiungles dažnas svečias pasilgsta žalumos. Vienas populiariausių turistinių maršrutų skirtas pabėgti kelioms dienoms iš Tokijo yra visai šalia megapolio esantis Hakone kalnų kurortas. Hakonė pirmiausiai garsėja dėl daugybės karštųjų versmių ir fantastiškų vaizdų į Fudži kalną. Hakone yra puikus pasirinkimas savaitgalio ar vienos dienos išvykai. Lengva nuvykti, o pamatyti vaizdai atima žadą.
Išvykos į Hakone metu nuobodžiauti tikrai neteks. Pusiau juokaujant galima pasakyti, kad kelionės metu išbandysite praktiškai visas transporto priemones išskyrus lėktuvą. Iki Odawara stoties važiuojama traukiniu, vėliau numatytas kopimas į kalnus su specialiu kalnų traukinuku, tuomet kylama aukštyn link Velnių slėnio su gondolomis, Ashino ežere plaukiama piratų laivu ir galiausiai grįžtama atgal su autobusu. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Planuojant išvyką į Hakone pats pigiausias ir patogiausia būdas keliauti būtų įsigyti dviejų dienų Hakone Free Pass bilietą su kuriuo praktiškai galėsite keliauti visomis įmanomomis transporto priemonėmis. Bilietas kainuoja 5000 JPY (apie 38 EUR) ir juo galima naudotis dvi dienas. Bilietą galima įsigyti Odawara traukinių stotyje. Planuodami išvyką į Hakonę reikėtų nuspręsti ar ketinate keliauti dvi dienas t.y. pasilikti nakvoti Hakone, Gora ar Hakone Yumoto onsen karštųjų versmių kurortuose ar norite sugrįžti tą pačią dieną į Tokiją. Reikalas, tas jog savaitgaliais labai daug keliautojų , tad surasti tradicinį viešbutuką su onsenu ir vakariene už krikščionišką kainą gali būti labai sudėtinga užduotis. Kainos labai stipriai keičiasi atsižvelgiant į turistų srautus, tačiau reikia nusiteikti jog be 100 EUR nakčiai nerasite nieko padoraus. Dar vienas svarbus aspektas. Nepamirškite, kad keliaujate japoniškoje provincijoje, tam tikra prasme kaime. Vadinasi vakare visos maitinimo įstaigos labai greitai užsidaro. Tad net neturėkite eretiškų minčių užsisakyti viešbutį ar tradicinį viešbutuką be vakarienės. Nes labai tikėtina jog vakare teks čiulpti pirštą vietoje gardaus kąsnelio. Tokio dalyko kaip convenience store viduryje kalnų vakare taip pat nelabai surasite, nebent grįšite nakvoti bent jau iki Hakone Yumoto meistelio.
Jeigu visgi nuspręsite, jog ketinate į Tokiją sugrįžti tą pačią dieną labai svarbu išvykti iš Tokijo ne vėliau kaip 8 val ryte, nes kitaip galite nespėti į tam tikras transporto priemones kurios laukia jūsų kelyje. Čia ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į Ašino ežero piratų laivo darbo laiką apie kurį papasokosiu vėliau.
Sakykime keliaujate dvi dienas. Vis tiek mano patarimas išvažiuoti iš Tokijo bent jau iki 9 val ryte. Pirmiausiai iš Šindžuku stoties su traukiniu vyksite iki Odawara stoties. Kelionė labai neprailgs kadangi tarp šių stočių kursuoja ekspreso traukinys. Kaip ir minėjau, Odawara stotyje galite nusipirkti Hakone Free Pass bilietą skirtą įvairių rūšių transportui kelionės metu. Tuomet reikia persėsti į vietinį Odakyu traukinį ir apie pusvalandį pavažiuoti iki Hakone Yumoto stoties. Sustojus Hakone Yumoto nenustebkite jog tik atsidarius traukinio durims japonai pasileis tekini lėkti perone į priekį. Reikalo esmė ta, jog visi skuba užsiimti kaip galima geresnes vietas laukiančioji atrakcijoje.
Jeigu nepasiskubinsite tikėtina turėsite palaukti kito Hakone Tozan traukinio. Hakonės Tozano geležinkelis (箱根登山鉄道, Hakone Tozan Tetsudo) – privati Japonijos geležinkelio bendrovė, priklausanti Odakyu geležinkelių korporacijai. Taigi dabar jūsų lauks kelionė – lipimas traukiniu į kalno viršų. Ši kelionės dalis visuomet labai jaudina. Traukinuke jaučiama pakili nuotaika. Visi keliautojai gėrisi nuostabiais vaizdais ir taip pat stebisi smagiai puškuojančiu traukinuku. Hakonės Tozan linija yra pirmasis kalnų geležinkelis Japonijoje. Tai vienas autentiškiausių Japonijos kalnų geležinkelių, atidarytas dar 1919 m. Šis istorinis traukinys, važiuojantis 8,9 km atstumu tarp Hakonės-Jumoto ir Goros, įveikia 80% nuolydį, tai yra stačiausias nuolydis Japonijoje. Kelionė kurią galima pavadinti atrakcija trunka maždaug 40 minučių. Dar svarbu paminėti, jog jeigu keliausite birželio mėnesio viduryje tikėtina pavyks pasigrožėti nuostabiomis hortenzijomis kuriomis apsodinti geležinkelio šlaitai. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio tarp Hakonės-Jumoto ir Goros stočių kursuoja specialūs traukiniai, skirti vakariniams hortenzijų žiedams apžiūrėti. Jie išvyksta vakare, du kartus į abi puses, ir juose reikia rezervuoti vietas.
Atvykus į Gora stotelę joje yra įrengtas keltuvas su kurio lankytojai gali keliauti link Aši ežero. Kylant keltuvu prieš pasiekiant Owakudani stotelę vieną akimirką iš už kalno išnyra Fudži kalnas. Vaizdas atimantis žadą. Reikia tik melstis, jog būtų giedra diena. Kitu atveju Fuji kalną išvysite nebent atvirutėse. Fudži kalno didybė stebina. Tad būkite pasiruošę fotoaparatus, nes keltuvas greitai prisiparkuoja Owakudani stotelėje kurioje būtina išlipti pasižvalgyti.
Owakudani (大涌谷, liet. “Didysis verdantis slėnis”) mano dar vadinamas velnių slėniu, yra vulkaninės kilmės slėnis su veikiančiomis sieros versmėmis. Jis susidarė maždaug prieš 3000 metų, sprogus Hakonės ugnikalniui. Tai labai populiari turistų lankoma vieta. Įsivaizduokite kunkuliuojančios verdančio vandens purslus, kylančius dūmus ir tvyrančią sieros kvapą. Pasijunti tarsi būtum netoli pragaro vartų. Labai gaila, tačiau nuo 2015 m. gegužės mėn. turistinė Owakudani vietovė buvo uždaryta dėl ugnikalnio veiklos. Ji vėl atidaryta 2016 m. balandžio 27 d., tačiau ne visiškai. Dėl keliamo pavojaus negalima vaikščioti arti garuojančių sieros angų. Žmonėms, sergantiems astma, bronchitu, širdies ligomis, širdies stimuliatoriais ir nėščioms moterims patariama neiti į slėnį dėl didelio ugnikalnio aktyvumo. Dauguma lankytojų anksčiau eidavo pėsčiomis maždaug 1 kilometro taku iki tos vietos kur verdami kiaušiniai, kad galėtų dalyvauti ritualiniame kiaušinių valgyme. Man pačiam tokiame rituale teko dalyvauti bent penkis kartus. Pamenu, eini takučiu, aplink viskas verda garuoja. Prieini nedidelį tvenkinuką. Aplink tvenkinuką būriuojasi didelis būrys turistų ir kaip taisyklė visi valgo vietinį delikatesą, karštosios versmėse virtą kiaušinį.
Kuro-tamago (黒卵, liet. “juodas kiaušinis”) – vietinis patiekalas – karštosiose versmėse kietai virtas kiaušinis, kurie tampa juodi ir šiek tiek kvepia siera. Jeigu nesuvalgei judo kiaušinio tai sakykime kelionė nepavyko. Kaipgi galima praleisti tokią atrakciją. Juolab; sakoma, kad suvalgius vieną kiaušinį gyvenimo trukmė pailgėja septyneriais metais. Mane visuomet stebino tokių vietovių verslumas. Kai pradedi galvoti kiek per dieną suvalgomą tūkstančių kiaušinių gaunasi visai smagus versliukas. Kiaušinių suvartojimo kiekiai turi būti įspūdingi, spėju didžiausia kiaušinių valgytojų koncentracija visoje planetoje.
Dabartinė veikla aplink sieros versmes yra praeityje įvykusių didžiulių žemės nuošliaužų rezultatas. Betoninių užtvarų statyba ir vietovės stabilizavimas vyksta jau kelis dešimtmečius. Labai tikiuosi, kad kažkada turistams vėl bus leista pasidžiaugti juodais siera smirdančiais kiaušiniais.
Pasistiprinus kiaušiniais, o šiuo atveju kadangi turistų takas yra uždarytas, pasižvalgius po Owakudani slėnį, reikia sugrįžti atgal prie gondolos stotelės. Toliau smagiai su gondola judame iki stotelės prie Ašino ežero. Galite nepergyventi, tikrai nesuklysite pasirinkdami išlipo stotelę, kadangi Togendai yra paskutinė stotelė į kurią atskrenda gondola.
Ši stotelė kaip jau galėjote suprasti yra įsikūrusi šalai Ašino ežero. Pavadinimas japoniškai reiškia “nendrių ežeras”: 芦 (ashi) – “nendrė”, o 湖 (ko) – “ežeras”. Dėl gamtos gausos jis populiarus tarp keliautojų pėsčiomis. Čia yra daug įvairaus sudėtingumo pasivaikščiojimo takų.
Ašino ežeras (芦ノ湖, Ashi-no-ko), dar vadinamas Hakonės ežeru arba Ašinoko ežeru, – vaizdingas ežeras Hakonės rajone. Tai kraterinis ežeras, esantis palei Hakonės kalno, sudėtingo ugnikalnio, paskutinį kartą išsiveržusio 1170 m. ties owakudani slėnio, kalderos pietvakarinės sienos. Jeigu turėtumėte galingą sonarą, tam tikruose ruožuose galima surasti sonaro ekerane atvaizduojamus stulpus. Jeigu būti tikslesniam tai yra ežere stūksantys milžiniški keliasdešimties metrų aukščio medžiai. Reikalas tas, jog ugnikalnio išsiveržimo metu į ežerą nuslinko dalis kalno šlaito su visais miškais. Ežeras garsėja vaizdu į Fudži kalną, daugybe karštųjų šaltinių, istorinių vietų ir tradicinių japoniškų viešbutkų vadinamų ryokanų gausa. Ežeras yra prie Tokaidō kelio, kuris yra pagrindinė jungtis tarp Kioto ir Tokijo. Per ežerą plaukioja daugybė pramoginių laivų ir keltų, iš kurių atsiveria vaizdingi vaizdai turistams ir keleiviams. Keletas laivų yra įkvėpti burinių karo laivų dizaino, atrodo tarsii piratų laivai.
Vienas svarbiausių patarimų apsilankius šioje stotelėje neskubėti lipti į laivą, bet nueiti į antrą pastato aukštą kur yra įsikūrusi valgykla. Skanus, nebrangus maistas, bokalas alaus, vaizdas į ežerą, ko dar galima norėti atostogų metu.
Pasistiprinus galima pasižvalgyti į siūlomus laivų maršrutus. Su piratų laivu jūs galėsite iš Togendai nuplaukti į Moto-Hakonės uostą ir Hakonės-Mači uostą, esančius priešinguose ežero galuose. Jums reikia plaukti iki Moto Hakone uosto. Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje labai svarbu atkreipti dėmesį į laiką kuomet išplaukia paskutiniai laivai. Darbo ir išeiginėmis dienomis paskutinis laivas iš Togendai Į Moto Hakone ko išplaukia 15.50. Nepavėluokite, nes kitaip gali sugriūti tolimesni kelionės planai. Kelionė laivu užtruks apie pusvalandį.
Atplaukus į uostą siūlau pirmu taikymu keliauti į šalimais atstatytą Hakone sekišio, kitaip tariant atkurtą Edo laikotarpio patikros punktą su visais pastatais. Tokugavos šiogūnas karinis valdovas, siekdamas apginti Edo (dabartinį Tokiją), pagrindiniuose šalies keliuose įrengė 53 sekisho (tikrinimo vietas, mūsų supratimu kažkas panašaus į muitines).Čia sustabdydavo pareigūnai, o jų kelionės leidimai ir bagažas būdavo tikrinami, kad būtų laikomasi Tokugavos įstatymų, ribojančių moterų ir ginklų keliavimą.
Hakonės sekišo buvo vienas didžiausių ir svarbiausiu. Hakonės sekišo buvo pastatytas dabartinėje vietoje 1619 m., ankstyvuoju Edo eros laikotarpiu.
Sengoku laikotarpiu ši vietovė pateko į vėlesnio Odawaros klano Hojo kontrolę. Prasidėjus Edo laikotarpiui, Hakone-juku buvo pašto stotis Tokaido kelyje, jungiančiame Edo su Kiotu.
Viena iš pagrindinių sekisho funkcijų buvo kontroliuoti “įeinančius ginklus ir išeinančias moteris”, t. y. užkirsti kelią ginklų įvežti ginklų į Edo, o feodalų žmonoms ir vaikams – pabėgti iš Edo. Tuo laikotarpiu šiogūnato valdžia feodalų žmonas ar kitas svarbias giminės moteris ir vaikus laikė kaip įkaitus, kad būtų suvaldyti galimi sukilimai Japonijos provincijose. Dėl šios priežasties buvo griežtai reglamentuojama daug dalykų. Pilių statyba, tiltų ir perėjų įrengimas ir t.t..
Edo epochoje apie 260 metų veikęs “Sekisho” buvo panaikintas 1868 m., kai pasikeitė valdžia. Prieš kelis metus Hakone Sekisho buvo pilnai atstatytas remiantis ano metu brėžiniais, tad istorijos mylėtojams o ir tiems kas siekia geriau pažinti Japoniją labai rekomenduoju užsukti. Taip pat paėjus kiek toliau už sekišo yra įsikūręs nedidelis muziejus su įdomiais eksponatais.
Šalimais yra išlikęs ir fragmentas senojo Tokaido kelio kurio abiejose pusėse auga milžiniški kedrai ir kiparisai. Užsukite ir būsite maloniai nustebinti gamtos didybės.
Taigi aplankius visus objektus lieka du galimi pasirinkimai. Jeigu neplanuojate likti nakvoti tuomet iš Hakone machi ko reikėtų su autobusu važiuoti iki Hakone Yumoto arba netgi tos pačios Odawaros. Iki Odawaros su autobusu užtruktumėte apie vieną valandą. Autobusai važiuoja iš pirmos arba antros stotelės. Antros stotelės autobusai mažiau malasi po kitas stoteles, tad kur kas greičiau nuvyksite iki Hakone Yumoto arba Odawara stoties. Jeigu nuspręsite likti nakvoti kažkur vietoje esančiame japoniškos stiliaus viešbutuke tuomet jau reikia iš anksto pasinagrinėti ar šalimais yra autobuso stotelė. Jeigu nėra tuomet kiek tokia kelionės kainuotų su taksi. Dėl šios priežasties jeigu nenorite sau kvaršinti galvos apie transporto peripetijas, bet visgi norite pasilepinti karštųjų versmių teikiamais malonumais siūlau viešbutuką užsisakyti Hakone Yumoto miestelyje.
Hakone regione yra dešimtys karštųjų versmių. Tai yra viena iš žymiausių visoje Japonijoje onsen’o vietovių. Manoma, kad pirmąją karštąją versmę šioje vietovėje 738 m. Naros laikotarpiu atidarė klajojantis budistų šventikas, ir ji tebenaudojama iki šiol. Hakonės Onsenas išgarsėjo po to, kai karvedys Tojotomis Hidejoši užkariavo Odavarą. Jis surinko samurajus iš daugelio šalies vietovių, kad užpultų Odawaros pilį, o po mūšio pailsėjo čia esančiame karštame šaltinyje.
Tokugavos šiogūnato laikais Hakonės karštas vanduo iš Hakonės buvo reguliariai pristatomas šiogūnui į Edo (Tokijas), kas yra apie 90 km atstumas.
Palaipsniui per šimtmečius Hakonės apylinkėse karštųjų versmių skaičius plėtėsi. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Hakonė išsiplėtė kaip kurortinė ir turistinė vietovė. 1919 m. iki Hakonės-Yumoto stoties buvo nutiesta Hakonės Tozano geležinkelio linija, todėl daugelis Hakonės karštųjų versmių tapo lengvai pasiekiamos Tokijo ir Jokohamos gyventojams. 1930 m. pradėta toliau tiesti šią geležinkelio liniją, todėl karštųjų versmių skaičius tapo dar didesnis.Netrukus po Antrojo pasaulinio karo buvo nutiestas Odakyu elektrinis geležinkelis iki Hakonės-Jumoto stoties, todėl žmonėms iš Tokijo metropoliteno tapo labai patogu lankytis šiame kurorte.
Hakonės karštosios versmės laikomos seniausiomis terminėmis gydyklomis toje vietovėje.
Hakonės Yumoto Onsen dabar yra karštųjų versmių kurortų grupė, esanti netoli Hakonės Tozano geležinkelio Hakonės-Jumoto stoties. Šių šaltinių vanduo paprastai yra skaidrus, jo pH yra 8,8, o šaltinio temperatūra vidutiniškai siekia 52 °C, bet svyruoja nuo 18,5 iki 82,7 °C. Manau tai puikus pasirinkimas nakvynei, nes ryte galėsite pasivaikščioti ir pasižvalgyti po patį miestelį. Na o vakare nepagailėkite vieno kito euro ir užsisakykite viešbutį su nakvyne.
Kitos dienos rytą kaip ir minėjau galite paskirti Hakone miestelio tyrinėjimui. Dar vienas iš variantų būtų grįžtant į Tokiją užsukti į Odawara pilį. Gal jau spėjote pamiršti bet būtent iš Odawara stoties važiuojama ekspres traukiniu iki Tokijo. Odawara pilis yra gana netoli nuo stoties tad jeigu turite laiko siūlau aplankyti. Visgi tai nėra kažkuo architektūriškai labai įspūdinga pilis, tad nepatenka tarp mano rekomenduojamų aplankyti penkių svarbiausių Japonijos pilių.
Keliaudamas po Tokijo betono džiungles dažnas svečias pasilgsta žalumos. Vienas populiariausių turistinių maršrutų skirtas pabėgti kelioms dienoms iš Tokijo yra visai šalia megapolio esantis Hakone kalnų kurortas. Hakonė pirmiausiai garsėja dėl daugybės karštųjų versmių ir fantastiškų vaizdų į Fudži kalną. Hakone yra puikus pasirinkimas savaitgalio ar vienos dienos išvykai. Lengva nuvykti, o pamatyti vaizdai atima žadą.
Išvykos į Hakone metu nuobodžiauti tikrai neteks. Pusiau juokaujant galima pasakyti, kad kelionės metu išbandysite praktiškai visas transporto priemones išskyrus lėktuvą. Iki Odawara stoties važiuojama traukiniu, vėliau numatytas kopimas į kalnus su specialiu kalnų traukinuku, tuomet kylama aukštyn link Velnių slėnio su gondolomis, Ashino ežere plaukiama piratų laivu ir galiausiai grįžtama atgal su autobusu. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Planuojant išvyką į Hakone pats pigiausias ir patogiausia būdas keliauti būtų įsigyti dviejų dienų Hakone Free Pass bilietą su kuriuo praktiškai galėsite keliauti visomis įmanomomis transporto priemonėmis. Bilietas kainuoja 5000 JPY (apie 38 EUR) ir juo galima naudotis dvi dienas. Bilietą galima įsigyti Odawara traukinių stotyje. Planuodami išvyką į Hakonę reikėtų nuspręsti ar ketinate keliauti dvi dienas t.y. pasilikti nakvoti Hakone, Gora ar Hakone Yumoto onsen karštųjų versmių kurortuose ar norite sugrįžti tą pačią dieną į Tokiją. Reikalas, tas jog savaitgaliais labai daug keliautojų , tad surasti tradicinį viešbutuką su onsenu ir vakariene už krikščionišką kainą gali būti labai sudėtinga užduotis. Kainos labai stipriai keičiasi atsižvelgiant į turistų srautus, tačiau reikia nusiteikti jog be 100 EUR nakčiai nerasite nieko padoraus. Dar vienas svarbus aspektas. Nepamirškite, kad keliaujate japoniškoje provincijoje, tam tikra prasme kaime. Vadinasi vakare visos maitinimo įstaigos labai greitai užsidaro. Tad net neturėkite eretiškų minčių užsisakyti viešbutį ar tradicinį viešbutuką be vakarienės. Nes labai tikėtina jog vakare teks čiulpti pirštą vietoje gardaus kąsnelio. Tokio dalyko kaip convenience store viduryje kalnų vakare taip pat nelabai surasite, nebent grįšite nakvoti bent jau iki Hakone Yumoto meistelio.
Jeigu visgi nuspręsite, jog ketinate į Tokiją sugrįžti tą pačią dieną labai svarbu išvykti iš Tokijo ne vėliau kaip 8 val ryte, nes kitaip galite nespėti į tam tikras transporto priemones kurios laukia jūsų kelyje. Čia ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į Ašino ežero piratų laivo darbo laiką apie kurį papasokosiu vėliau.
Sakykime keliaujate dvi dienas. Vis tiek mano patarimas išvažiuoti iš Tokijo bent jau iki 9 val ryte. Pirmiausiai iš Šindžuku stoties su traukiniu vyksite iki Odawara stoties. Kelionė labai neprailgs kadangi tarp šių stočių kursuoja ekspreso traukinys. Kaip ir minėjau, Odawara stotyje galite nusipirkti Hakone Free Pass bilietą skirtą įvairių rūšių transportui kelionės metu. Tuomet reikia persėsti į vietinį Odakyu traukinį ir apie pusvalandį pavažiuoti iki Hakone Yumoto stoties. Sustojus Hakone Yumoto nenustebkite jog tik atsidarius traukinio durims japonai pasileis tekini lėkti perone į priekį. Reikalo esmė ta, jog visi skuba užsiimti kaip galima geresnes vietas laukiančioji atrakcijoje.
Jeigu nepasiskubinsite tikėtina turėsite palaukti kito Hakone Tozan traukinio. Hakonės Tozano geležinkelis (箱根登山鉄道, Hakone Tozan Tetsudo) – privati Japonijos geležinkelio bendrovė, priklausanti Odakyu geležinkelių korporacijai. Taigi dabar jūsų lauks kelionė – lipimas traukiniu į kalno viršų. Ši kelionės dalis visuomet labai jaudina. Traukinuke jaučiama pakili nuotaika. Visi keliautojai gėrisi nuostabiais vaizdais ir taip pat stebisi smagiai puškuojančiu traukinuku. Hakonės Tozan linija yra pirmasis kalnų geležinkelis Japonijoje. Tai vienas autentiškiausių Japonijos kalnų geležinkelių, atidarytas dar 1919 m. Šis istorinis traukinys, važiuojantis 8,9 km atstumu tarp Hakonės-Jumoto ir Goros, įveikia 80% nuolydį, tai yra stačiausias nuolydis Japonijoje. Kelionė kurią galima pavadinti atrakcija trunka maždaug 40 minučių. Dar svarbu paminėti, jog jeigu keliausite birželio mėnesio viduryje tikėtina pavyks pasigrožėti nuostabiomis hortenzijomis kuriomis apsodinti geležinkelio šlaitai. Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio tarp Hakonės-Jumoto ir Goros stočių kursuoja specialūs traukiniai, skirti vakariniams hortenzijų žiedams apžiūrėti. Jie išvyksta vakare, du kartus į abi puses, ir juose reikia rezervuoti vietas.
Atvykus į Gora stotelę joje yra įrengtas keltuvas su kurio lankytojai gali keliauti link Aši ežero. Kylant keltuvu prieš pasiekiant Owakudani stotelę vieną akimirką iš už kalno išnyra Fudži kalnas. Vaizdas atimantis žadą. Reikia tik melstis, jog būtų giedra diena. Kitu atveju Fuji kalną išvysite nebent atvirutėse. Fudži kalno didybė stebina. Tad būkite pasiruošę fotoaparatus, nes keltuvas greitai prisiparkuoja Owakudani stotelėje kurioje būtina išlipti pasižvalgyti.
Owakudani (大涌谷, liet. “Didysis verdantis slėnis”) mano dar vadinamas velnių slėniu, yra vulkaninės kilmės slėnis su veikiančiomis sieros versmėmis. Jis susidarė maždaug prieš 3000 metų, sprogus Hakonės ugnikalniui. Tai labai populiari turistų lankoma vieta. Įsivaizduokite kunkuliuojančios verdančio vandens purslus, kylančius dūmus ir tvyrančią sieros kvapą. Pasijunti tarsi būtum netoli pragaro vartų. Labai gaila, tačiau nuo 2015 m. gegužės mėn. turistinė Owakudani vietovė buvo uždaryta dėl ugnikalnio veiklos. Ji vėl atidaryta 2016 m. balandžio 27 d., tačiau ne visiškai. Dėl keliamo pavojaus negalima vaikščioti arti garuojančių sieros angų. Žmonėms, sergantiems astma, bronchitu, širdies ligomis, širdies stimuliatoriais ir nėščioms moterims patariama neiti į slėnį dėl didelio ugnikalnio aktyvumo. Dauguma lankytojų anksčiau eidavo pėsčiomis maždaug 1 kilometro taku iki tos vietos kur verdami kiaušiniai, kad galėtų dalyvauti ritualiniame kiaušinių valgyme. Man pačiam tokiame rituale teko dalyvauti bent penkis kartus. Pamenu, eini takučiu, aplink viskas verda garuoja. Prieini nedidelį tvenkinuką. Aplink tvenkinuką būriuojasi didelis būrys turistų ir kaip taisyklė visi valgo vietinį delikatesą, karštosios versmėse virtą kiaušinį.
Kuro-tamago (黒卵, liet. “juodas kiaušinis”) – vietinis patiekalas – karštosiose versmėse kietai virtas kiaušinis, kurie tampa juodi ir šiek tiek kvepia siera. Jeigu nesuvalgei judo kiaušinio tai sakykime kelionė nepavyko. Kaipgi galima praleisti tokią atrakciją. Juolab; sakoma, kad suvalgius vieną kiaušinį gyvenimo trukmė pailgėja septyneriais metais. Mane visuomet stebino tokių vietovių verslumas. Kai pradedi galvoti kiek per dieną suvalgomą tūkstančių kiaušinių gaunasi visai smagus versliukas. Kiaušinių suvartojimo kiekiai turi būti įspūdingi, spėju didžiausia kiaušinių valgytojų koncentracija visoje planetoje.
Dabartinė veikla aplink sieros versmes yra praeityje įvykusių didžiulių žemės nuošliaužų rezultatas. Betoninių užtvarų statyba ir vietovės stabilizavimas vyksta jau kelis dešimtmečius. Labai tikiuosi, kad kažkada turistams vėl bus leista pasidžiaugti juodais siera smirdančiais kiaušiniais.
Pasistiprinus kiaušiniais, o šiuo atveju kadangi turistų takas yra uždarytas, pasižvalgius po Owakudani slėnį, reikia sugrįžti atgal prie gondolos stotelės. Toliau smagiai su gondola judame iki stotelės prie Ašino ežero. Galite nepergyventi, tikrai nesuklysite pasirinkdami išlipo stotelę, kadangi Togendai yra paskutinė stotelė į kurią atskrenda gondola.
Ši stotelė kaip jau galėjote suprasti yra įsikūrusi šalai Ašino ežero. Pavadinimas japoniškai reiškia “nendrių ežeras”: 芦 (ashi) – “nendrė”, o 湖 (ko) – “ežeras”. Dėl gamtos gausos jis populiarus tarp keliautojų pėsčiomis. Čia yra daug įvairaus sudėtingumo pasivaikščiojimo takų.
Ašino ežeras (芦ノ湖, Ashi-no-ko), dar vadinamas Hakonės ežeru arba Ašinoko ežeru, – vaizdingas ežeras Hakonės rajone. Tai kraterinis ežeras, esantis palei Hakonės kalno, sudėtingo ugnikalnio, paskutinį kartą išsiveržusio 1170 m. ties owakudani slėnio, kalderos pietvakarinės sienos. Jeigu turėtumėte galingą sonarą, tam tikruose ruožuose galima surasti sonaro ekerane atvaizduojamus stulpus. Jeigu būti tikslesniam tai yra ežere stūksantys milžiniški keliasdešimties metrų aukščio medžiai. Reikalas tas, jog ugnikalnio išsiveržimo metu į ežerą nuslinko dalis kalno šlaito su visais miškais. Ežeras garsėja vaizdu į Fudži kalną, daugybe karštųjų šaltinių, istorinių vietų ir tradicinių japoniškų viešbutkų vadinamų ryokanų gausa. Ežeras yra prie Tokaidō kelio, kuris yra pagrindinė jungtis tarp Kioto ir Tokijo. Per ežerą plaukioja daugybė pramoginių laivų ir keltų, iš kurių atsiveria vaizdingi vaizdai turistams ir keleiviams. Keletas laivų yra įkvėpti burinių karo laivų dizaino, atrodo tarsii piratų laivai.
Vienas svarbiausių patarimų apsilankius šioje stotelėje neskubėti lipti į laivą, bet nueiti į antrą pastato aukštą kur yra įsikūrusi valgykla. Skanus, nebrangus maistas, bokalas alaus, vaizdas į ežerą, ko dar galima norėti atostogų metu.
Pasistiprinus galima pasižvalgyti į siūlomus laivų maršrutus. Su piratų laivu jūs galėsite iš Togendai nuplaukti į Moto-Hakonės uostą ir Hakonės-Mači uostą, esančius priešinguose ežero galuose. Jums reikia plaukti iki Moto Hakone uosto. Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje labai svarbu atkreipti dėmesį į laiką kuomet išplaukia paskutiniai laivai. Darbo ir išeiginėmis dienomis paskutinis laivas iš Togendai Į Moto Hakone ko išplaukia 15.50. Nepavėluokite, nes kitaip gali sugriūti tolimesni kelionės planai. Kelionė laivu užtruks apie pusvalandį.
Atplaukus į uostą siūlau pirmu taikymu keliauti į šalimais atstatytą Hakone sekišio, kitaip tariant atkurtą Edo laikotarpio patikros punktą su visais pastatais. Tokugavos šiogūnas karinis valdovas, siekdamas apginti Edo (dabartinį Tokiją), pagrindiniuose šalies keliuose įrengė 53 sekisho (tikrinimo vietas, mūsų supratimu kažkas panašaus į muitines).Čia sustabdydavo pareigūnai, o jų kelionės leidimai ir bagažas būdavo tikrinami, kad būtų laikomasi Tokugavos įstatymų, ribojančių moterų ir ginklų keliavimą.
Hakonės sekišo buvo vienas didžiausių ir svarbiausiu. Hakonės sekišo buvo pastatytas dabartinėje vietoje 1619 m., ankstyvuoju Edo eros laikotarpiu.
Sengoku laikotarpiu ši vietovė pateko į vėlesnio Odawaros klano Hojo kontrolę. Prasidėjus Edo laikotarpiui, Hakone-juku buvo pašto stotis Tokaido kelyje, jungiančiame Edo su Kiotu.
Viena iš pagrindinių sekisho funkcijų buvo kontroliuoti “įeinančius ginklus ir išeinančias moteris”, t. y. užkirsti kelią ginklų įvežti ginklų į Edo, o feodalų žmonoms ir vaikams – pabėgti iš Edo. Tuo laikotarpiu šiogūnato valdžia feodalų žmonas ar kitas svarbias giminės moteris ir vaikus laikė kaip įkaitus, kad būtų suvaldyti galimi sukilimai Japonijos provincijose. Dėl šios priežasties buvo griežtai reglamentuojama daug dalykų. Pilių statyba, tiltų ir perėjų įrengimas ir t.t..
Edo epochoje apie 260 metų veikęs “Sekisho” buvo panaikintas 1868 m., kai pasikeitė valdžia. Prieš kelis metus Hakone Sekisho buvo pilnai atstatytas remiantis ano metu brėžiniais, tad istorijos mylėtojams o ir tiems kas siekia geriau pažinti Japoniją labai rekomenduoju užsukti. Taip pat paėjus kiek toliau už sekišo yra įsikūręs nedidelis muziejus su įdomiais eksponatais.
Šalimais yra išlikęs ir fragmentas senojo Tokaido kelio kurio abiejose pusėse auga milžiniški kedrai ir kiparisai. Užsukite ir būsite maloniai nustebinti gamtos didybės.
Taigi aplankius visus objektus lieka du galimi pasirinkimai. Jeigu neplanuojate likti nakvoti tuomet iš Hakone machi ko reikėtų su autobusu važiuoti iki Hakone Yumoto arba netgi tos pačios Odawaros. Iki Odawaros su autobusu užtruktumėte apie vieną valandą. Autobusai važiuoja iš pirmos arba antros stotelės. Antros stotelės autobusai mažiau malasi po kitas stoteles, tad kur kas greičiau nuvyksite iki Hakone Yumoto arba Odawara stoties. Jeigu nuspręsite likti nakvoti kažkur vietoje esančiame japoniškos stiliaus viešbutuke tuomet jau reikia iš anksto pasinagrinėti ar šalimais yra autobuso stotelė. Jeigu nėra tuomet kiek tokia kelionės kainuotų su taksi. Dėl šios priežasties jeigu nenorite sau kvaršinti galvos apie transporto peripetijas, bet visgi norite pasilepinti karštųjų versmių teikiamais malonumais siūlau viešbutuką užsisakyti Hakone Yumoto miestelyje.
Hakone regione yra dešimtys karštųjų versmių. Tai yra viena iš žymiausių visoje Japonijoje onsen’o vietovių. Manoma, kad pirmąją karštąją versmę šioje vietovėje 738 m. Naros laikotarpiu atidarė klajojantis budistų šventikas, ir ji tebenaudojama iki šiol. Hakonės Onsenas išgarsėjo po to, kai karvedys Tojotomis Hidejoši užkariavo Odavarą. Jis surinko samurajus iš daugelio šalies vietovių, kad užpultų Odawaros pilį, o po mūšio pailsėjo čia esančiame karštame šaltinyje.
Tokugavos šiogūnato laikais Hakonės karštas vanduo iš Hakonės buvo reguliariai pristatomas šiogūnui į Edo (Tokijas), kas yra apie 90 km atstumas.
Palaipsniui per šimtmečius Hakonės apylinkėse karštųjų versmių skaičius plėtėsi. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Hakonė išsiplėtė kaip kurortinė ir turistinė vietovė. 1919 m. iki Hakonės-Yumoto stoties buvo nutiesta Hakonės Tozano geležinkelio linija, todėl daugelis Hakonės karštųjų versmių tapo lengvai pasiekiamos Tokijo ir Jokohamos gyventojams. 1930 m. pradėta toliau tiesti šią geležinkelio liniją, todėl karštųjų versmių skaičius tapo dar didesnis.Netrukus po Antrojo pasaulinio karo buvo nutiestas Odakyu elektrinis geležinkelis iki Hakonės-Jumoto stoties, todėl žmonėms iš Tokijo metropoliteno tapo labai patogu lankytis šiame kurorte.
Hakonės karštosios versmės laikomos seniausiomis terminėmis gydyklomis toje vietovėje.
Hakonės Yumoto Onsen dabar yra karštųjų versmių kurortų grupė, esanti netoli Hakonės Tozano geležinkelio Hakonės-Jumoto stoties. Šių šaltinių vanduo paprastai yra skaidrus, jo pH yra 8,8, o šaltinio temperatūra vidutiniškai siekia 52 °C, bet svyruoja nuo 18,5 iki 82,7 °C. Manau tai puikus pasirinkimas nakvynei, nes ryte galėsite pasivaikščioti ir pasižvalgyti po patį miestelį. Na o vakare nepagailėkite vieno kito euro ir užsisakykite viešbutį su nakvyne.
Kitos dienos rytą kaip ir minėjau galite paskirti Hakone miestelio tyrinėjimui. Dar vienas iš variantų būtų grįžtant į Tokiją užsukti į Odawara pilį. Gal jau spėjote pamiršti bet būtent iš Odawara stoties važiuojama ekspres traukiniu iki Tokijo. Odawara pilis yra gana netoli nuo stoties tad jeigu turite laiko siūlau aplankyti. Visgi tai nėra kažkuo architektūriškai labai įspūdinga pilis, tad nepatenka tarp mano rekomenduojamų aplankyti penkių svarbiausių Japonijos pilių.
