Išmanūs tualetai Japonijoje yra tikras kutūrinis reiškinys. Kas kelaiavo Japonijoje visi patvirtins, kad nesižavėti japoniškais tualetais yra tiesiog neįmanoma.. Tai tema kurios neįmanoma išvengti. Tualetas yra dalis kultūros. Apie juos legendos sklando
Pirma akivaizdu, kad japonui tualetas yra egzistencinis dalykas. Juos galima surasti visur ir visada prispyrus bent mažiausiam reikaliukui visuomet kažkur po dešine ranka turėsite tualetą. Tad japonams atvykus į Europą vienas didžiausių kultūrinių šokų būna susipažinimas su realybe, kad tualetas toli gražu nėra Konstitucijos garantuojama teisė. Pamenu kuomet pas mus Lietuvoje japonai bijodavo kažkur iškišti tolėliau nosį už tualeto radaro lauko.
Tualetai Japonijoje tuo tarpu yra dviejų rūšių. Čia galite sustikti tualetus vadinamus yoshiki 洋式, t.y. vakarų stiliaus kur gali atsisėsti kaip ponas ir washiki 和式, japoniško tipo tualetus. Kitaip tariant skylę ir lataką. Tokie pas mane gerai pamenu buvo tik gūdžiais mokykliniais laikais. Pirmą kartą atvykus į Japoniją kuomet teko gyventi universiteto bendrabutyje pamenu per vadinamą bendrabučio apžiūrą vietinis japonas vykdydamas mums visiems užsieniečiams supažindinimo turą sakys – štai čia didžioji vonia. Na ta tokia kaip iš filmų apie jakudzas kur dešimt vyrukų maudosi vienoje vonioje. Įdomu. Tuomet pamenu kylam į antrą bendrabučio aukštą. Štai čia sako tualetas. Tualeto patalpoje trys kabinos. Japoniukas atidaro pirmas duris, o ten švyti tradicinis japoniško tipo tualetas, t.y. blėka su skyle. Žiūriu man iš dešinės stovinčiam jo didenybės Didžiosios Britanijos karūnos atstovui akys tarsi konkolai išsprogsta ant kaktos. Natūraliai pasigirsta frazė “Waht a fuck?”. Po šios visiems gerai žinomos formuluotės smogia tvirtas pareiškimas “aš jau čia tikrai nešiksiu.” Ir tikrai tas mūsų aristokratas anglas per savo dešimt mėnesių, t.y. visus mokslo metus visuomet naudodavosi tik antros arba trečios kabinos paslaugomis.
Galvoju, kad ir patys japonai labai rimtai žiūri į tualetą. Kiek dėmesio – instrukcijų, įrangos pavidalu jiems skiriama, kiek daug jų yra, neleidžia abejoti, kad čia rimtas reikalas. Interneto platybėse sklandžioja daugybė šmaikščių juokelių kaip taisyklingai pasinaudoti tualeto paslaugomis. Visa instrukcijų galybė susiveda į vieną tikslą, kaip padaryti taip jog klientas turėtų galimybe to have poo in peace
Kalbant apie japoniško tualeto esmines funkcijas kurios kelia ypatingą susižavėjimą tai yra tos šildomos sėdynės ant kurių sėdisi labai patogiai ir net ilgiau nei dėrėtų. Šildomos sėdynės yra tikra Dievo palaima vėsiais žiemos mėnesiais, ypač turint omenyje, kad nėra centrinio šildymo ir todėl patalpose šaltoka.
Tuomet visi kaip priklauso priekiniai ir galiniai apiplovimai. Reguliuojasi srovės stiprumas, ir kai kur temperatūra. Vanduo, aišku, šiltas. Teko ir man išbandyti apiplovimo procedūras. Studijų laikais universitetas suorganizavo vienos dienos viešnagę pas “tikrus” japonus. Nuvykome gal kokie trys ar keturi užsieniečiai. Japonų šeimos būta neeilinės. Didžiulis namas, netgi sodas. Jeigu Tokijuje pire namo yra sodas, tai žinokite šeima tikrai yra neeilinė. Taigi užsuku pas svetingus japonų šeimininkus. Šie kaip ir pridera vaišingiems japonams pasiūlo gaiviųjų gėrimų. Po kokio pusvalandžio nieko klastingo neįtardamas nuslenku į tualetą. Atlieko nedidelį reikalą. Ir tuomet susiduriu su realybe. Stoviu tarsi sfinksas ir žiūriu į tualetą kaip į aštuntą pasaulio stebuklą. Viskas kaip ir gerai, bet esminis klausimas, o kaip vandenį nuleisti. Ant tualeto rankenėlių tik kažkokie man nematyti hierglifai ir daug daug mygtukų. Hm stoviu ir svarstau tai ką dabar spausti. Nieko gero nesugalvoju tad renkuosiu rusiškos ruletės principą ir bandau spaustelti labiausiai nekaltai atrodantį mygtuką. Brrr. Pasigirsta garsas. Suprantu, kad planas rutuliuojasi kiek netinkama linkme. Prikišu galvą arčiau klozeto. Žiūriu išlenda vamzdelis. Aha.. o kam jis čia lenda, pradeda mane kamuoti egzistencinis klausimas. Ir tuomet tarsi fontanėlis pasileidžia šilto vandens srovelė visa aptaškydama mano kelnes. Panika. Pradedu spaudinėt sisus mygtukus iš eilė, kad tik greičiau susipakuotų neklaužada vamzdelis. Kažkokiu būdu vamzdelis sulenda atgal į būdą. Istorija tarsi čia ir turėtų pasibaigti, bet tikrai buvo labai nesmagu išlysti iš tualeto su vandens čiurkšle nulietomis kelnėmis. Įdomu ką tuometu pagalvojo svetingieji namų šeimininkai.
Šiek tiek juokingas tualetuose privatumo užtikrinimas. Labai daugelyje, tik įėjus, judesio daviklis paleidžia garsą vandens bėgimą, kažkokį šniokštimą, paukščiuko čiulbėjimą arba vos atsisėdus, pradeda bėgti vandenukas, arba reguliavimo pultelyje yra mygtukas “privacy”, kuris įjungia visokius tokius garsus. Tikrai labai malonu funkcija nuteikianti ypatingai ramybei.
Japonijos namuose šlepečių niekados nebūna perdaug. Visuose namuose yra gana įprasta prie įėjimo į tualetą turėti padėtas specialias tik tualetui skirtas šlepetes. Netgi sporto centruose, yra padėtos tokios juokingos milžiniškos šlepetės į kurias gali patogiai įsispiriti nenusiaudamas krepšinio batų. Šias šlepetes galima būti patentuoti Sabonio vardu, bes turbūt koks šešiasdešimtas dydis.
Dar vienas labai praktinis dalykas yra kranelis vandens piltuvėlis į bakelį. Kitaip tariant nuleidinėjus vandenį pirmiausiai švarus vanduo bėga per specialų kranelį kuris yra įtaisytas ant tualeto bakelio viršaus. Ir tik tuomet vanduo nuteka į bakelį, o iš čia nuplaunamas turinys. Vienu šūviu du zuikiai. Esant tokiai konstrukcijai galima ne tik nuplauti turinį, tačiau ir patogiai nusiplauti rankas. Būtent todėl japonai yra įpratę visur su savimi nešiotis nedidelius rankšluostukus skirtus nusidžiovinti rankas. Prieškoroniniais laikais tam reikalui puikiai pasitarnaudavo džiovintuvai įtaisyti viešuosiuose tualetuose, tačiau dėl galimos nešvaros koroniniais laikais visi šie agregatai buvo išjungti.
Kaip ten sako, prie gero greitai priprantama, tad susipažinus su japoniška tualetų kultūra labai sudėtinga sugrįžti į mūsų tradicinių tualetų pasaulį. Ne vienas ir ne du keliautojai prisiekinėjo, kad sugrįžę atgal į Lietuvą būtinai ieškos galimybės pas save namuose įsitaisyti japonišką protinguolį.
