Apie kulinariją. Japonija kaip žinia ramen’ų kitaip tariant makaronščikų kraštas. Jau kokius metus mano domino viena ramen’ų įstaigėlė kuri nusipelno Maironio žodžio. Tetom ir dėdėm apauginus senai Ramen’o garbinga pilis. Šiandien sakau jamam šitą ramen’ų vietą ir testuojam. Kaip ir visada koks dešimtukas klientų laukia lauke ir maigo tapšnoklous. Įsilieju jųjų tarpan ir pradedu galasti dantis. Penkiolika minučių ir mielaširdinga mergaitė išlėkusi laukan moja ir kviečia vidun. Žvaliu žingsniuku traukiu vidun. Nagi nagi tai ką turite pasiūlyti. O kur meniu?
Žiūriu seniuk mano kaimynas iš dešinės traukia mėlyną lentelę ir teškia ant stalo. Aaa, pamąstau, turbūt stovi koks spalvotas lentelių aparatas. Akurat. Prisliūkinu ir metu žvilgsnį kas mane šiandien pradžiugins. Pasirinkimas sakyčiau platus. Normali porcija arba maža. Dar gali pasirinkti žalią kiaušinį. Viskas. Ok, traukiu savo pinigą ir sakau pabūsiu vidutinybe – jamu normalią porciją. Tupiu atgal ant kėdės ir laukiu kas dabar bus. Kaimynas iš dešinės veblena – man keitai virto makarono, česnakų ir daržovių aštriai. Kaimynas iš kairės – česnako ir lajaus. Kitas iš kairės tą patį veblena- česnako su lajumi. Mergaitė žiūri į mane klausiamu žvilgsniu. Sakau, o ką galite pasiūlyti. Mato, akd su šituo pridurku užsieniečiu gali nepavykti susiklabėti tad sulaukiu paprasto klausimėlio – česnako imsi. Aha imsiu. Daugiau kulinarinių klausimų nėra. Nagis nagis. Parkeliauja dubuo ramenų. Oo seniuk kiauleina tiesiog virsta per kraštus. Kokie ten makaronai jeigu kiaulės koks pusė kilogramo plūduriuoja. Daržovės – tai daigintos sojos pupelės. Kol aš grožiūsi savo bliūdu, kaimynas iš kairės įnirtingai čepsi ir sriūbčioja. Srėbia tą taukuose paskendusį makaroną. Makaronas kalatuojasi į šonus, taukai taškosi kam ant stalo kam ant marškinių. Aha žiūriu turi dar dubenėlyje suplaktą žalią kiaušinšį. Kaimynas mėgsta makaronus saldumynu pagardinti. Gerai.
Aš irgi įsitraukiu į čepsėjimo chorą. Neprabėga nei dešimt minučių o manao kaimynai jau susipakavę. Gerai sukasi įstaiga. Viena standartinė porcija apie aštuonetas euriukų, aštuoni klientai, penkiolika minučių, per valandą suvirina apie keturis šimtus eurų. Vadinasi per dieną subyra koks trejetas ketvertas tūkstantukų. A taip personalas. Personalas susideda iš mergaitės – kalba tokiu maloniu balseliu, bet taip griežtai, manau tokios konclageryje puikiai tiktų. Ir žinoma, masteris, ponas makaronas. Šitas tai nei žodžio neišveblena. o ką jam sakyti, pirmadienis – makaronai, antradienis – makaronai, trečiadienis – makaronai, ketvirtadienis- makaronai, ir t.t. sekmadienis irgi makaronai. O klientų matosi nusiteikę pašerti. Matau prieg masterio kojos virtuvėlėje koks pusė metro kiaulienos sukrauta.
Žodžiu kol aš čia viską kalkuliuoju, mergaitė maloniu balseliu sakys – tai kada priešais sėdintis pone baigsite ėsti? taip ir paklausė. Kada baigsi ėsti. Primerkiu akį, lėtai lėtai pakeliu galvelę nuog dubens, susurbiu pusiaukelėje užstrigusį makaroną ir sakau – o per kiek reikia pabaigti, gal turite kokį laiko limitą bl**(blezdinga). Mergaitė nieko nesakiusiu šauna lakan ir moja sekantiems keturiems. Marš vidun. Du pritūpia man iš kairės dar du laukia iš dešinės. Hm pastatė angelus sargus už nugaros. Klientas Japonijoje šventas reikalas. Pasigaunu kiaulienos sprandinę, susikišu srėbtuvėn, dešine ranka su rankškluosčiu nuvalau taukus nuog stalo ir lėtai grumulodamas einu lauk. Buvo skanu blezdinga. Toks tipinis lietuviui pritaikytas ramen’as. Kiauliena kvadratu.
O jeigu norite sužinoti apie Japonijos gastronomijos viršūnę, restoranėlį kuris buvo filmuotas net 18 kartų paskaitykitę šį straipsnį.
