Japonijoje sodininkystė, kaip meno forma, vystėsi tūkstančius metų ir prasidėjo nuo paprastų, akmenimis grįstų sklypų paplūdimyje ar miške, sukurtų apeigoms, skirtoms pagerbti dvasioms, kurios, kaip tikėta, atėjo iš dangaus ar iš už jūrų. Vėliau žvirgždėti sklypai virto žvyruotais kiemais, siejamais su priešistorinių vadų namais ir šintoistų šventyklomis. Prie šios ankstyvosios vietinės tradicijos prisijungė Kinijos ir Korėjos tikėjimai ir papročiai, prasidėję trečiajame amžiuje prieš Kristų ir pasibaigę šeštajame ir septintajame amžiuje po Kristaus, kai į šalį atkeliavo pažangi civilizacija. Pastaroji įtakos banga atnešė raštą, budizmą ir žemyninio stiliaus sodus, įrengtus aplink tvenkinį.
Japoniškas sodas yra tam tikra meno forma, tam tikra prasme literatūra kurioje gramatikos ir žodžių dalimis tampa medžiai akmenys, vanduo, žibintai ir kiti sodo elementai. Visi šie elementai sukuria tobulą kompoziciją.
Japoniškas sodas turi įvairias skritingas technikas ir praktikas, todėl skirtingusoe regionuose, skirtingais istoriniais laikotarpiais gali skirtis. Pavyzdžiui šlapio sodo kūrejas turi visai kitus sodo kūrimo įrankius nei sauso sodo kūrėjas kuris yra itpriai apribotas. Tai nereiškia, kad šlapias sodas yra pranašesnis ar sudėtingesnis lyginant su kitu. Taip pat kaip ir kiekvienas reiškinys japoniški sodai ir jų estetekia yra veikiami tuo laikotarpiu vyraujančių madų ir tendencijų. Tai gali būti tiek vidinės tendencijos kurios siejasi su pačio sodo principais, tiek ir išorinių tokių kaip kultūra, visuomenės ar net politiniai faktoriai.
Baziniai elementai
Svarbiausi elementai yra strūktūros. Uolos ir akmenys yra sudėliojami į kompozicijas kurios išreiškia kalnus, krioklius ar peizažus. Kontrastai tarp kalnų šlaitų, pievų ir slėnių yra išreiškiami įvairiais skirtingais medžiais ir krūmais, kurie yra karpomi, lankstomi ar kitaip tariant formuojami. Medžiai ir krūmai taip pat naudojami sujungimui ir tranzicijai tarp skirtingų peizažų pačiame sode. Smėlis yra naudojamas supilti dirbtines kalvas, vanduo atvedamas suformuoti šaltinius, tvenkinius ir krioklius.
Papildomi struktūriniai elementai yra tam tikra prasme sodo rėmeliai kurie kuriami dėka sienų ir tvorų, o taip pat takelių ir tiltų. Šie elementai padeda sodo lankytoją vesti tuo taku kurį sumąstė pats sodo kūrėjas.
Kitas pagal svarbumą elementss yra vadinami dekoratyviniai elementai kaip pvz. akmeniniai šviestuvai, vandens baseinėliai, gėlės, karpiai ir kai kada pasitaikančios valtys. Šių elementų funkcija yra papildyti bazinį sodo dizainą ir sudominti lanktojus bei suteikti daugiau spalvų.
Kai kurie dideli Sodai turi specialius mažus statinius kaip pavyzdžiui arbatos nameliai, paviljonai ar šventyklos. Kai kada yra vadinami tranziciniai elementai kai tarp pagrindinio pastato ir sodo įsiterpia terasa ant kurios galima atsisėsti ir gerėtis sodu iš toliau.
Baziniai principai
Bazinis japoniško sodo principas yra sumažinimas arba miniatūrizacija kuomet uolos ir tvenkiniai atspindi didelius peizažus. Taip pat yra naudojamos įvairios technikos kuomet bandoma tam tikras erdves parodyti didesnėmis nei jos iš tikrųjų yra. Viena iš tokių technikų yra pakeista perspektyva. Pavyzdžiui jeigu medžiai ir uolos esančios priekyje yra didesnės nei tos kurios yra fone tuomet sukuriama tolio iliuzija.
Kita technika yra vadinamas miegakure, paslėpk ir atskleisk. Ši technika reiškia, kad sodas kuriamas taip, kad ne viskas būtų matoma iš karto. Pavyzdžiui japoniško tipo soduose kurie yra įėjimo tipo, tai augalija, tvoros ir kitos struktūros yra panaudojamos taip, kad lankytojas negalėtų iš karto matyti visų tolių panoramų.
Trečioji techika vadinasi shakei, kuri reiškia pasiskolintus gamtos peizažus. Kitaip tariant kalnai, ir pastatai kaip antai pilys gali būti nebūtinai sodo dalimi tiesiogiai, bet papildyti patį sodą.
Kitas bazinis principas yra asimetrija. Asimetriškose formose ir kompozicijose nėra vieno dominuojančio elemento. Jeigu yra kažkoks esminis taškas tai jis neturėtų būti sodo centre. Pavyzdžiui akmenys ir medžiai yra paprastai trikampėse kompozicijose kurios subalansuoja horizontalų vertikalų ir įstrižas formas.
Ne visi sodai yra sukurti, kad po juos būtų galima vaikščioti. Kaip ir minėjau anksčiau kai kurie yra skirti grožėtis nuo terasos. Tokiu atveju visa sodo kompozicija yra matoma iš karto. Toks sodas reikalauja kitų kūrimo principų. Jame turi būti balansas tarp struktūrio stabilumo ir tam tikros dinamikos kur lankytojo akis turi keliauti nuo objekto iki objekto, nuo vieno elemento iki kito elemento įtraukdami lankytoją į kūrybinį procesą.
Bazė visų principų yra suvokimas, kad japoniškas sodas yra meno kūrinys. Nors ir įkvėptas gamtos, bet jis yra labiau įkvėptas nei tik paprasta kopija. Jis turi atrodyti natūralus, bet negali būti laukinis. Taip pat sodo kūrėjas turi sodą taip suformuoti, kad jo įvairūs vaizdai ir elementai būtų įdomūs visais metų laikais.
Bazinės temos
Baziniai elementai ir principai skiriasi priklausomai nuo sodo. Tačiau yra tam tikros temos kurios yra būdingos daugeliui sodų. Didelė uola patalpinta saloje, dažnu atveju simbolizuoja Budizmo kalną Sumeru ar Taoizmo legendinius kalnus kur gyvena nemirtingieji. Tas kalnas vadinanas Horai. Kita dažnai pasikartojanti tema yra bazinių elementų pora – uolos, salos ar medžiai kurie simbolizuoja vėžlį ar gervę, tradicinius ilgaamažiškumo simbolius. Kita dažna tema yra žymūs gamtos peizažai kaip antai Fudži kalnas.
Baziniai elelementai ir principai ir temos japoniško kraštovaizdžio yra aprašyti ansktyvuosiusiuose sodininikytės manualuose. Pirmasis šaltinis kuris studijuojamas ir šiais laikais yra Sakuteiki (Sodo kūrimo užrašai). Jis buvo sukurtas Heian laikotarpio viduryje apie dešimtą amžių. Sukuteiki stengėsi priderinti kiniškus sodų kūrimo principius prie japoniškų sąlygų ir japoniškos estetikos.
Sienos, tvoros ir takeliai
Sienos ir tvoros naudojamos sodui aptverti, taip užtikrinant privatumą ir apsaugant nuo nepageidaujamų įsibrovėlių. Jos taip pat yra rėmai, leidžiantys į sodą žiūrėti kaip į meno kūrinį, šiek tiek atsietą nuo aplinkos. Takai svarbūs tuo, kad jie veda lankytojus per sodą taip, kad kompozicija vystytųsi taip, kaip numatė sodo dizaineris.
