Kuomet kalbame apie Japoniją, viena dažniausių asociacijų yra karingieji samurajai. Ten kur kariai samurajai fantazijoje atsiranda vietos ir išskirtinio grožio, bei mūsų akims nematyto architektūrinio planavimo pilims. Nuo pat pirmos atvykimo dienos į Japoniją viena didžiausių mano svajonių buvo aplankyti tradicinę Japonijos pilį. Tuometu dar nežinojau, kad Meiji laikotarpio metais XIX a. antroje pusėje daugelis pilių buvo sunaikinta kaip archajiškas senosios Japonijos palikimas. Daugybė pilių sudegė istorinių kovo peripetijose. Taip pat antrojo pasaulinio karo metais Japonija neteko daugybės savo gražuolių.Aplinkybės lėmė, kad iki šios dienos pavyko aplankyti mano manymu keturias iš penkių pačių svarbiausių Japonijos pilių. Šiame tekste trumpai pristatysiu kiekvieną iš minėtų pilių.
Penkios svarbiausios Japonijos pilys
Sąrašo pirmoje vietoje gražuolė Himedži pilis. Pirmiausiai tai yra nuostabus karo istorijos paminklas. Pilis gražuolė. Kažkada per Discovery kanalą teko matyti dokumentinę laidą būtent apie Himedži pilį. Antra, Himedži yra tikras stebuklas sugebėjusi išlikti nepaisant įvairiausių karo negandų. Vien ko vertos istorijos apie tai, kad savo laiku pilis buvo parduota aukcione, pilis ant kurios nesprogo numesta padegamoji bomba, pilis kurios niekaip nepaveikė netgi Didysis Hanšino žemės drebėjimas.
Taigi jeigu lankysitės Kijote, Himedži yra gana netoli, tad mano patarimas vietoje išvykos į Narą ar Osaką geriau paskirkite vieną dieną Himedži pilies ir šalimais esančio tradicinio japoniško sodo viešnagei. Taip pat į pilį patogu užsukti jeigu keliausite į Hirošimą.
Antroje sąrašo vietoje pasirinkimas kur kas sudėtingesnis. Visgi šią garbingą vietą nusprendžiau skirti Kumamoto piliai kuri yra Kumamoto prefektūroje, pietinėje Japonijos Kiūšiu saloje. Tai yra vienintelė pilis kurioje dar neturėjau progos apsilankyti. Tačiau istorijos ir atsiliepimai kuriuos girdėjau iš pažįstamų verčia manyti, kad pilis verta nuodėmės. Taip iki jos nusigauti nėra paprasta. Iš principo reikėtų planuotis kelionę po pietinę Šikoku salą tame tarpe užsukant į Nagasaki uostą, aplankant Fukuoką didmeistį ar nuvykstant į Beppu karštųjų versmių kurortą kuris taip pat turi gana daug sąsajų su Lietuva. Kumamoto pilis yra milžiniškas architektūrinis karo istorijos kompleksas. Deja, bet pati pilis labai stipriai nukentėjo per 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimą, įvykusį 2016 m. balandžio 14 d. Žemės drebėjimas visiškai sunaikino kai kurias konstrukcijas. Tad dabar kalbama, kad visos pilies remontą ir restauravimą planuojama baigti iki 2036 m.
Trečioje sąrašo vietoje kiek netikėtai nusprendžiau skirti Nagojos piliai dar vadinamai auksine pilimi. Pilis kaip ir senaisiais laikais yra geografiškai labai patogioje vietoje, t.y. pusiaukelėje tarp Tokijo ir Kioto. Nors pati pilis faktiškai pilnai sudegė antrojo pasaulinio karo metais, tačiau šiandien yra dalinai atstatyta, tad galima pasijusti tarsi vaikščiotum po sengoku laikotarpio istorijos labirintus. Pilies teritorijoje Okura muziejuje eksponuojamos svarbios kultūrinės vertybės, pavyzdžiui, Honmaru rūmų fusumos paveikslai.
Vienas svarbiausių pilies pasididžiavimų yra auksiniai šiači. Ant abiejų aukščiausio pilies stogo galų yra dvi auksinės šiači (金鯱 kinšiači). Japonų mitologijos žvėrys šiači tai tigriniai delfinai arba karpiai, kurie, kaip manoma, valdo lietų. Šiems šiači pagaminti yra sunaudota daugiau nei keliasdešimt kilogramų tikro aukso. Netgi Tokijuje atrodytų saugioje Japonijoje minėti šiaši buvo vogti ne vieną, du ir ne tris kartus. Vien dėl šių aplinkybių verta užsukti pasidairyti į Nagojos pilį.
Ketvirtoje vietoje tradicinė lygumų pilis Matsumoto. Ji yra Matsumoto mieste, Nagano prefektūroje. Ją lengva pasiekti iš Tokijo keliaujant automobiliu ar geležinkeliu. Ji yra viena iš dvylikos išlikusių originalių tenshoku tvirtovių Japonijoje. Matsumoto pilis buvo pati pirma kurią aplankiau gyvendamas Japonijoje dar 2004 metais. Pilis yra labai gražioje gamtos apsuptyje, šalimais stūkso Japonijos alpių kalnynas. Tad jeigu jau vyksite į Matsumoto reikėtų pasiplanuoti išvykas ir į kitas greta esančias lankytinas vietas: Japonijos Alpes, o taip pat žymiuosius wasabi krienų laukus.
Pabaigai, penktoje vietoje Šiūri pilis Okinavoje. Tai yra sunkiausiai tradiciniam keliautojui pasiekiama pilis, nes ji yra tropinėse Japonijos salose Okinavoje. Taigi jeigu neplanuojate vykti į Okinava tai nepavyks pamatyti ir Šiūri. Kitas svarbus niuansas, jog prieš kelis metus pagrindiniai pilies pastatai sudegė didžiulio gaisro metu. Visgi turint omenyje, kad Šiūri yra buvusios Riūkiū karalystės politinis, ekonominis ir religinis centras esant tinkamoms aplinkybėms manau verta užsukti. Pati pilis yra visai kitokia nei kitos japoniškos piliys. Ir nieko keisto, nes pati Okinava Japonios dalimi tapo ne taip jau seniai. Apskritai apie Okinavos santykį su Japoniją turistinius objektus ir savo įspūdžius aprašysiu kituose straipsniuose.
Himeji pilis 姫路城
Himedži pilis (姫路城) – japonų pilies kompleksas esantis Himedži mieste, Hiogo prefektūroje. Pilis laikoma geriausiu išlikusiu japoniškos pilies architektūros prototipo pavyzdžiu kurį sudaro 83 patalpų tinklas su pažangiomis feodalinio laikotarpio gynybinėmis sistemomis. Pilis dažnai vadinama Hakuro džio arba Shirasagi džio (“Baltojo erelio pilis” arba “Baltojo garnio pilis”) dėl savo skaisčiai baltos išorės ir tariamo panašumo į skrendantį paukštį.
Himedži pilis pastatyta 1333 m. Pilis buvo daug kartų statyta ir perstatyta žymiausių Japonijos karvedžių. Beveik 700 metų Himedžio pilis išliko nepaliesta, net ir per Himedžio bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais bei stichines nelaimes, įskaitant 1995 m. Hanšino žemės drebėjimą.
Himedžio pilis yra didžiausia ir labiausiai lankoma pilis Japonijoje. 1993 m. ji viena iš pirmųjų buvo įregistruota UNESCO pasaulio paveldo vietovių sąraše. Kartu su Matsumoto pilimi ir Kumamoto pilimi Himedžio pilis laikoma viena iš trijų pagrindinių Japonijos pilių.
Deja, bet Meidži laikotarpiu (1868-1912 m.) buvo sugriauta daugybė Japonijos pilių. Ne išimtis ir Himeji pilis kuri 1871 m. buvo apleista, o kai kurie pilies koridoriai ir vartai sunaikinti, kad būtų galima įrengti Japonijos kariuomenės kareivines. Visą pilies kompleksą buvo numatyta nugriauti dėl vyriausybės politikos, tačiau kariuomenės pulkininko pastangomis ji buvo išgelbėtas. Akmeninis paminklas Nakamuros garbei buvo pastatytas pilies komplekse prie pirmųjų vartų – Hišio vartų (菱の門, Hishinomon).
Galiausiai Himedžio pilis buvo parduota aukcione. 1871 m. Himedžio pilį už 23 Japonijos jenas (apie 200 000 jenų arba 2 258 JAV dolerius šiandienos kursu) nusipirko vienas Himedžio miesto gyventojas, kuris norėjo nugriauti pilies kompleksą ir užstatyti žemę. Tačiau buvo apskaičiuota, kad pilies griovimo išlaidos būtų per didelės, todėl pilis vėl buvo išsaugota.
1945 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui Himedžis buvo smarkiai bombarduojamas ir nors didžioji dalis apylinkių sudegė iki pamatų pilis išliko nepaliesta. 1945 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui ant viršutinio pilies aukšto buvo numesta viena padegamoji bomba, bet ji nesprogo. 1995 m. sausį Himedžio miestą smarkiai apgadino Didysis Hanšin regiono žemės drebėjimas, tačiau Himedžio pilis vėl išliko beveik nesugriauta parodydama nepaprastą atsparumą žemės drebėjimams.
Himedžio pilis yra didžiausia pilis Japonijoje. Ji yra puikus japoniškos pilies architektūros pavyzdys, turintis daugybę gynybinių ir architektūrinių elementų, būdingų japoniškoms pilims. Kartais sakoma, kad išlenktos Himedžio pilies sienos primena milžiniškas vėduokles tačiau pagrindinės konstrukcijų medžiagos yra akmuo ir medis. Visoje pastato architektūroje įtaisyti feodalų šeimų herbai (家紋, kamon), žymintys įvairius valdovus, gyvenusius pilyje per visą jos istoriją.
Himedžio pilies kompleksas yra Himedžio miesto centre ant kalvos kuri yra 45,6 m virš jūros lygio. Pilies kompleksą sudaro 83 pastatų, tokių kaip sandėliai, vartai, koridoriai ir bokšteliai. Prie pilies komplekso jungiasi Koko-en (好古園) – japoniškas sodas, sukurtas 1992 m. Himedžio miesto 100-mečiui paminėti. Kuomet lankysite Himedži pilį nepagailėkite laiko aplankyti šį nuostabų japonišką sodą. Nuostabus vaizdas į tvenkinį, nedideli sodeliai visame komplekse tikrai nepaliks abejingų.
Iš rytų į vakarus Himedžio pilies komplekso ilgis siekia 950-1600 m, o iš šiaurės į pietus – 900-1700 m. Pilies komplekso plotas 233 ha.
Pagrindinė tvirtovė (大天守, daitenšiu), esanti komplekso centre, yra 46,4 m aukščio, iškilusi 92 m virš jūros lygio. Kartu su pagrindine tvirtove trys mažesnės pagalbinės tvirtovės (小天守, kotenšiu) sudaro bokštų grupę. Pagrindinės tvirtovės rūsio plotas 385 kv.m. Rūsio viduje yra specialių patalpų, kurių nėra kitose pilyse, įskaitant tualetus ir virtuvės koridorių.
Pagrindinė tvirtovė turi du stulpus: vienas stovi rytuose, kitas – vakaruose. 97 cm skersmens rytinio stulpo pagrindo skersmuo iš pradžių buvo iš vienos eglės. 85×95 cm dydžio vakarinio stulpo pagrindas yra iš japoniško kipariso.
Piirmojo aukšto plotas yra 554 kv.m.. Pirmas aukštas dažnai vadinamas “tūkstančio kilimėlių kambariu”, nes jo plotas daugiau kaip 330 tatami. Pirmojo aukšto sienose įrengtos ginklų lentynos (武具掛け, bugukake) šautuvams ir ietims laikyti. Vienu metu pilyje buvo net 280 šautuvų ir 90 iečių. Tiek trečiajame, tiek ketvirtajame aukšte prie šiaurinio ir pietinio langų įrengtos platformos, vadinamos “akmenų mėtymo platformomis” (石打棚, išiučidana), iš kurių gynėjai galėjo stebėti arba mėtyti daiktus į užpuolikus. Jose taip pat įrengtos nedidelės uždaros patalpos, vadinamos “karių slėptuvėmis” (武者隠し, mušiakakuši), kuriose gynėjai galėjo pasislėpti ir netikėtai nužudyti į tvirtovę įžengusius užpuolikus. Paskutinio, šeštojo, aukšto plotas – tik 115 kv. m. 6 aukšto languose dabar įtaisytos geležinės grotos, tačiau feodaliniu laikotarpiu panoraminis vaizdas pro langus buvo nevaržomas.
Kaip ir kiekviena save gerbianti pilis Himedži susijusi su daugybe vietinių legendų. Vaikščiodami po pilies kompleksą turėtumėte pastebėti Okiku šulinį. Pasak legendos, Okiku tarnaitė buvo melagingai apkaltinta, kad prarado vertingus šeimos indus, todėl tada buvo nužudyta ir įmesta į šulinį. Jos dvasia dar ir šiandien liko naktimis lankytis prie šulinio niūriai skaičiuodama indus.
Taip pat pasakojama, kad Himedžio pilyje gyvena dvasia vadinama Osakabehime. Ji gyvena pilies bokšte ir vengia žmonių. Kai kuriose legendose ji įgauna senos moters, vilkinčios apeiginį dvylikos sluoksnių kimono pavidalą. Ji gali skaityti žmonių mintis ir valdyti mažesnius į gyvūnus.
Legenda apie “Senos našlės akmenį” yra dar viena su pilimi susijusi folkloro istorija. Pasak legendos, Tojotomi Hidejoši, statydamas pradinę trijų aukštų tvirtovę, pritrūko akmenų. Apie akmenų trūkumą išgirdo sena moteris, kuri atidavė jam savo rankų girnų akmenį, nors pastarąjį naudojo savo reikmėms. Sakoma, kad vietiniai žmonės, išgirdę šią istoriją buvo taip įkvėpti, kad paaukojo daugybę akmenų Hidejošiui taip paspartindami pilies statybas. Iki šių dienų tariamą akmenį galima pamatyti uždengtą vielos tinklu vienos iš pilies komplekso akmeninių sienų viduryje.
Matsumoto pilis
Nagano prefektūroje esanti Matsumoto pilis (松本城, Matsumoto džio), yra viena svarbiausių Japonijos istorinių pilių kartu su Himedžio ir Kumamoto pilimis. Dėl savo juodos išorės pastatas dar vadinamas “Varnų pilimi” (烏城, Karasu džio).
XVI a. pabaigoje baigtoje statyti tvirtovėje išliko originalus medinis interjeras ir išoriniai akmenys. Ji įtraukta į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir yra viena iš dvylikos išlikusių originalių pilių Japonijoje.
Matsumoto pilis yra lygumų pilis nes ji pastatyta ne ant kalvos viršūnės ar tarp upių, o lygumoje.
1872 m. naujoji Meidži vyriausybė įsakė sunaikinti visus buvusius feodalinius įtvirtinimus. Dauguma pilies statinių buvo nugriauta, o išorinė Matsumoto pilies teritorija parduota aukcione, kad būtų pertvarkyta. Kai pasklido žinia, kad tenshu ketinama nugriauti, įtakingas Matsumoto veikėjas Ichikawa Ryozo kartu su Matsumoto gyventojais pradėjo kampaniją pastatui išsaugoti. Jų pastangos buvo atlygintos kuomet bokštą įsigijo miesto valdžia.
2011 m. birželio 30 d. Matsumoto pilį apgadino 5,4 balo žemės drebėjimas. Dėl drebėjimo pagrindinio bokšto vidinėje sienoje atsirado apie dešimt įtrūkimų.
Kalbama, kad planuojama atkurti soto-bori (išorinį griovį), kuris buvo rekultivuotas gyvenamajai zonai.
Svarbu paminėti, kad pagrindinės tvirtovės antrame aukšte įrengtas ginklų muziejus kuriame sukaupta šautuvų, šarvų ir kitų ginklų kolekcija.
Kumamoto pilis
Kumamoto pilis (熊本城, Kumamoto džio) – ant kalvos stūksanti Japonijos pilis, esanti Kumamoto mieste, pietinėje Japonijos saloje Šikoku. Pilies tvirtovė (天守閣, tenšiukaku) yra 1960 m. pastatyta betoninė rekonstrukcija, tačiau iš originalios pilies išliko keletas pagalbinių medinių pastatų. Dalis Kumamoto pilies komplekso statinių yra paskelbti svarbiomis kultūros vertybėmis
Kumamoto pilies istorija prasidėjo 1467 m. 1601-1607 m. Kijomasa smarkiai išplėtė pilį, paversdamas ją pilies kompleksu su 49 bokštais, 18 bokšto vartais ir 29 mažesniais vartais. 1610 m. pilies komplekso ilgis iš rytų į vakarus – maždaug 1,6 km, o iš šiaurės į pietus – 1,2 km. Pilies tvirtovė yra 30,3 m aukščio.
1877 m. per Satsumos sukilimą pilis buvo apgulta. Pilies tvirtovė ir kitos dalys sudegė. 13 pilies komplekso pastatų nenukentėjo, jie paskelbti svarbiomis kultūros vertybėmis. 1960 m. pilies tvirtovė buvo rekonstruota naudojant betoną. 1998-2008 m. vyko pilies komplekso restauravimo darbai, kurių metu buvo atstatyta dauguma XVII a. statinių.
Charakteringos lenktos akmeninės sienos ir medinės iškyšos buvo skirtos tam, kad užpuolikai negalėtų prasiskverbti į pilį. Kaip atgrasymo priemonė taip pat buvo naudojamos uolų ir akmenų mėtymo angos.
Netoliese esančiame San-no-maru parke yra Hosokawa Gyobu-tei – buvusi Hosokawa klano, Higo provincijos daimio Edo laikotarpiu, rezidencija. Šio tradicinio medinio dvaro teritorijoje yra garsus japoniškas sodas.
2006 m. Japonijos pilių fondas Kumamoto pilį įtraukė į 100 gražiausių Japonijos pilių sąrašą. 2007 m. gruodžio 7 d. buvo baigta plataus masto vidinių rūmų renovacija.
Pilis labai stipriai nukentėjo per 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimą, įvykusį 2016 m. balandžio 14 d. Šis įvykis iš esmės panašus į 1889 m. Kumamoto žemės drebėjimą kuris taip pat apgadino pilį. Iš dalies sugriuvo tvirtovės papėdėje esanti akmeninė siena, nuo tvirtovės stogo nukrito ir sudužo keli pilies ornamentai. Kitą dieną, balandžio 15 d., po 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimo, kai kurios pilies dalys buvo visiškai sugriautos, pilis patyrė dar didesnę žalą. Nors pati tvirtovė atlaikė žemės drebėjimą su nedideliais struktūriniais pažeidimais, du pilies bokšteliai buvo smarkiai apgadinti ir iš dalies sugriuvo, sugriuvo daug išorinių sienų tvirtovės papėdėje, buvo pažesitas pilies stogas. Nukritusios stogo čerpės iš tikrųjų buvo specialiai suprojektuotos atsižvlegiant į žemės drebėjimus. Čerpės buvo naudojamos tam, kad žemės drebėjimo atveju jos nukristų nuo pažeisto stogo, neleisdamos jam pasunkėti ir sugriūti į pastato vidų. Apskaičiuota, kad prireiks dešimtmečių kol pilis bus visiškai atstatyta nuo žemės drebėjimo padarytos žalos, kuri panaikino 60 metų trukusius ankstesnius restauravimo darbus.
Visos pilies remontą ir restauravimą planuojama baigti iki 2036 m.
Nagojos pilis
Nagojos pilis (名古屋城, Nagoya džio) Japonijos pilis, esanti Nagojoje.
Nagojos pilį pastatė Owari domenas 1612 m. Edo laikotarpiu. Nagojos pilis buvo vieno iš svarbiausių Japonijos pilių miestų Nagoja džiuku centru, pašto stotis Minodži kelyje, jungiančiame du iš svarbiausių Edo kelių – Tokaido ir Nakasendo. Nagojos pilis tapo šiuolaikinės Nagojos branduoliu. 1930 m. Imperatoriškoji namų ūkio ministerija perdavė jos nuosavybę miestui. Nagojos pilis buvo sugriauta 1945 m. bombarduojant Nagoją Antrojo pasaulinio karo metais. Nuo 1957 m. vyksta pilies rekonstrukcija ir remontas.
Meidžio (名城), dar vienas sutrumpintas būdas vadinti Nagojos pilį, naudojamas daugelio Nagojos miesto įstaigų. Istoriškai pilis taip pat buvo vadinama Kindžio (金城), kas reiškia “Auksinė pilis”.
Antrojo pasaulinio karo metais pilis buvo naudojama kaip Tokai rajono kariuomenės štabas ir Nagojos karo belaisvių stovyklos administracijos patalpos. Dėl šios priežasties JAV buvo vykdomi Nagojos bombardavimai iš oro. 1945 m. sausį per oro antskrydžius buvo sunaikinta Sarumeno arbatinė. Gegužės 14 d. per oro antskrydžius visiškai sunaikinta pagrindinė tvirtovė ir mažoji tvirtovė, Honmaru rūmai, šiaurės rytų bokštelis ir kiti pastatai. Tų pačių metų birželį dalis Honmaru rūmuose išgelbėtų paveikslų buvo perkelti saugoti į Haiho šventyklą Tojotos mieste.
Sugriautų Honmaru rūmų atstatymo darbai prasidėjo tik 2009 m. ir buvo baigti 2018 m. 2009 m.taip pat buvo paskelbta apie planus visiškai atkurti medinius pagrindinius bokštus, kurie buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Pagrindinių bokštų rekonstrukcijos biudžetas buvo įvertintas milijardais jenų. Po derybų su šalies valdžios institucijomis planas buvo patvirtintas, o 2017 m. liepą miestas oficialiai pradėjo lėšų rinkimo kampaniją. 2019 m. Gifu prefektūros miškuose pradėta rinkti reikalinga hinoki mediena
Miestas planuoja toliau atkurti Honmaru ir Ninomaru statinius.
Esminiai Nagojos pilies architektūriniai elementai yra šie.
Nišinomaru Enokidos vartai
Nišinomaru Enokidos vartai (西之丸 榎多門) šiandien naudojami kaip pagrindinis įėjimas (正門 seimon) į pilį. Mažesni priekiniai vartai į pietus buvo vadinami Kabuki vartais (冠木門 Kabukimon), o ant aplinkinių akmeninių sienų buvo pastatytas stačiakampio formos barbakano bokštas. Kartu šie statiniai sudarė aikštę, kurioje buvo galima apsupti priešą. Vartai sudarė svarbią pilies gynybos dalį.
Šalia šių vartų galima sutikti įvairius gatvės meninikus, o taip pat ir samrujus ar nindžias vaizduojančius gatvės artistus. Nepraleiskite progos nusifotografuoti su karingaisiais japonais
Kajos medis
Senas Kajos medis auga netoli Nišinomaru-enokida vartų į šiaurę. Jo aukštis – 16 metrų. Daugiau kaip 600 metų senumo medis čia augo dar tada, kai buvo statoma pilis. Tai vienintelis vyriausybės paskelbtas gamtos paminklas Nagojoje. Sakoma, kad pirmasis pilies feodalas Tokugava Jošinao prieš eidamas į mūšį Osakoje, o vėliau – per Naujųjų metų šventes, savo pietų padėklą puošė riešutais iš šio medžio.
Sandėliai
Už Kajos medžio yra buvusi sandėlių ir ryžių sandėlių (米倉 komegura) vieta. Tai buvo šeši pailgos formos pastatai, išsidėstę lygiagrečiai vadinamo kormorano kaklo formos griovio. Po antro pasaulinio karo čia buvo įsikūrusi Nišinomaru parodų salė, kurią pakeitė du pastatai, perstatyti pagal buvusių sandėlių išvaizdą, kad juose būtų įrengtos naujos parodų erdvės. Naujame Nišinomaru Okura muziejuje eksponuojamos svarbios kultūrinės vertybės, pavyzdžiui, Honmaru rūmų fusumos paveikslai. Joje taip pat pristatoma pilies istorija.
Honmaru rūmai
Honmaru yra neseniai atstatyti pilies rūmai. Jie apima pagrindinius gyvenamuosius Owari valdovų rūmus ir du pagrindinius bokštus. R8maiatstatyti naudojant originalius metodus ir medžiagas.
Rūmai suskirstyti į įvairias erdves, tačiau galima išskirti penkias pagrindines zonas.
Omotės šojinas (表書院 pagrindinė salė)
Taimenjo (対面所 Priėmimo salė)
Jorakuden (上洛殿 Šogūno apgyvendinimo patalpos)
Kuroki Shoin (黒木書院 Vidinė priėmimo salė)
Oyudono Shoin (湯殿書院 Maudymosi kambarys)
Kalbant apie Nagojos pilį vienas pilies pasididžiavimų yra auksiniai šiači. Ant abiejų aukščiausio pilies stogo galų yra dvi auksinės šiači (金鯱, kinšiači). Japonų mitologijos žvėrys šiači – tai tigriniai delfinai arba karpiai, kurie, kaip manoma, valdo lietų. Todėl tradicinėje japonų architektūroje jie buvo naudojami kaip talismanas apsaugantis nuo gaisrų. Pirmą kartą jie atsirado Muromači epochoje (1334-1400 m.) ir taip pat buvo valdovo valdžios simbolis.
Originalūs šachi buvo formuojami iš grubiai išpjaustyto medžio bloko ant kurio buvo dedami švino lakštai. Prieš dengiant paskutinį aukso sluoksnį, kuris buvo gaminamas į plonus lakštus sukalant auksines monetas, ant švino buvo dedamas varis. Auksinio šiači šerdis sudaryta iš hinoki kiparisų.
Per Edo laikotarpį, kai Owari klanas patyrė didelių ekonominių sunkumų, auksiniai šachi buvo tris kartus išlydyti ir perlydyti. Kai 1827 m. šiači buvo iš naujo nulieti, aukso grynumas stipriai sumažėjo.
Po Meidži restauracijos buvo linkstama atsisakyti senosios Japonijos istorijos ir jos artefaktų. Tuo metu auksinius šiači padovanojo imperatoriškajai vyriausybei. 1871 m. jie buvo išimti iš pagrindinės tvirtovės ir nugabenti į Tokiją.
Vienas iš šiači buvo eksponuojamas 1873 m. Vienoje vykusioje pasaulinėje parodoje. Visgi prasidėjus judėjimui už šiači sugrąžinimą į Nagoją 1878 m. auksiniai šiači sugrąžinti į Nagoją.
Įdomus nutikimas įvyko 1937 m., kuomet vagis užlipo ant pastolių ir pavogė dalį auksinių žuvų žvynų. Vėliau jis buvo sugautas Osakoje. Atsakomybę už šį incidentą prisiėmė miesto vadovai. Nuo Meidži epochos auksiniai šiačiai buvo pavogti tris kartus.
Per Antrąjį pasaulinį karą šiači buvo sunaikinti gaisro metu. Antrosios kartos auksiniai šači buvo nulieti Osakos monetų kalykloje ir 1959 m. kovo mėn. pervežti į pilį. Abu šiači buvo laikinai nuleisti nuo pilies viršaus ir trumpam eksponuoti pilies teritorijoje 1984 m. rugsėjį Nagojos pilies parodos proga ir dar kartą nuo 2005 m. kovo 19 d. iki birželio 19 d. “Expo 2005” parodoje.
Šiaurinis šiači yra patinas, jo ūgis – 2,621 m, svoris – 1 272 kg iš jų 44,69 kg yra auksas, turi 112 žvynų. Pietų šiači yra patelė, jos ūgis – 2,579 m, svoris – 1 215 kg (iš jų 43,39 kg aukso), 126 žvynai. Abi šiači padengti 18 karatų aukso plokštele, kurios storis 0,15 mm.
Šiuri pilis Okinawoje
Šiuri pilis (首里城, Šiuri džio) yra Okinavos prefektūroje. Nuo 1429 iki 1879 m. ji tarnavo kaip Riūkiū karalystės rūmai. Vėliau pilis buvo labai apleista. 1945 m. per Okinavos mūšį ji buvo beveik visiškai sugriauta. Po karo pilis pertvarkyta į universiteto miestelį. Nuo 1992 m. centrinė citadelė ir sienos buvo iš esmės rekonstruotos originalioje vietoje, remiantis istoriniais įrašais, nuotraukomis ir liudininkų atmintimi. 2000 m. Šiuri pilis buvo įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą kaip Riūkiū karalystės vertybių dalis. Deja, tačiau 2019 m. spalio 31 d. rytą per gaisrą vėl buvo sunaikinti pagrindiniai pilies kiemo statiniai.
Pilies statybos data neaiški, tačiau akivaizdu, kad jau 1322-1429 m. ji buvo naudojama kaip pilis. Manoma, kad ji, kaip ir daugelis kitų Okinavos pilių tikriausiai buvo pastatyta Gusuku laikotarpiu. Tuo metu karalius Šio Haši suvienijo tris Okinavos kunigaikštystes ir įkūrė Riūkiū karalystę. Jis naudojosi Šiuri kaip savo rezidencija.
Nuo 1429 m. Šiuri 450 metų buvo Riūkiū karalystės karališkasis dvaras ir administracinis centras. Tai buvo užsienio prekybos židinys, taip pat politinis, ekonominis ir kultūrinis Riūkiū salų centras. Remiantis įrašais, pilis kelis kartus degė ir kiekvieną kartą buvo atstatoma. Valdant Šio Nei samurajų pajėgos iš Japonijos feodalinės Satsumos valdos užėmė Šuri 1609 m. gegužės 6 d. Netrukus japonai pasitraukė ir po dvejų metų grąžino Ši Nei į sostą. Nuo to laiko Riūkiu karalystė buvo vasalinė valstybė, priklausanti Satsumos siuzerenitetui, ir tokia išliko maždaug 250 metų.
XVIII a. šeštajame dešimtmetyje į Šiuri pilį du kartus įsiveržė komandoras Peris, bet abu kartus jam buvo atsisakyta suteikti audienciją pas karalių. 1879 m. karalystę aneksavo Japonijos imperija, o paskutinis karalius Šio Tai buvo priverstas persikelti į Tokiją. 1884 m. jis buvo “pakeltas” į Japonijos aristokratijos markizų rangą. Vėliau pilis buvo naudojama kaip Japonijos imperatoriškosios armijos kareivinės. Japonų įgula pasitraukė 1896 m. Po pilimi buvo įrengta daugybė tunelių ir urvų.
1908 m. Šuri miestas nusipirko pilį iš Japonijos vyriausybės, tačiau neturėjo lėšų jai restauruoti. Nepaisant sunykimo, istorikas Džordžas H. Keras pilį apibūdino kaip “vieną didingiausių pilių visame pasaulyje”.
Šiuri pilis veikė ne tik kaip politinės ir karinės kontrolės bazė, bet ir buvo laikoma pagrindine Riūkiu tautos religine šventove. Anksčiau pilyje buvo 10 utaki (šventyklų), o didelę teritoriją pietvakarinėje citadelės pusėje užėmė šventykla, vadinama Kyo-no-uči. Nors Noro (šventikės) atliko keletą gamtos ritualų (kaip kartais pasitaiko ir šintoizme), ritualų turinys ir vidinės šventųjų teritorijų dalies išplanavimas lieka neaiškus. Po karo vietovėje ir toliau buvo atliekamos ribotos religinės apeigos, dažniausiai smilkalų lazdelės buvo dedamos ant anksčiau šventomis laikytų vietų. Tačiau pilies atkūrimas sustabdė religines tradicijas, todėl nors šiuri pilis buvo prikelta antram gyvenimui, bet ji buvo sunaikinta kaip kulto vieta.
Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos imperatoriškoji armija pilies požemiuose įrengė savo štabą, o 1945 m. pradžioje sukūrė sudėtingas gynybines ir ryšių linijas regionuose aplink Šuri ir visoje pietinėje salos dalyje. Japonų gynyba, sutelkta Šiuri pilyje, nuo 1945 m. balandžio 1 d. iki gegužės mėnesio atlaikė masinį amerikiečių puolimą. Nuo gegužės 25 d., kaip paskutinę Okinavos kampanijos dalį, amerikiečių karo laivas “Misisipė” tris dienas ją apšaudė. Tačiau japonai prieš kelias dienas atliko sumanų atsitraukimą, apleido Šuri ir privertė amerikiečius vėl pradėti naują mūšį pietuose. Pilies užėmimas tai buvo strateginis ir psichologinis smūgis japonams ir svarbus kampanijos etapas.
2019 m. spalio 31 d. rytą kilo didelis gaisras, kurio metu sudegė pagrindinė salė Seiden, taip pat šiaurėje ir pietuose esantys gretimi pastatai Hokuden ir Nanden. Visiškai sudegė šeši pilies pastatai, iš viso užimantys apie 4200 kvadratinių metrų
Šis gaisras buvo penktasis kartas, kai Šiuri pilis buvo sunaikinta 1453, 1660, 1709 ir 1945 m. Po gaisro Okinavos gubernatorius Denny Tamaki sakė, kad Šiuri pilis yra “Riūkiū karalystės simbolis, jos istorijos ir kultūros išraiška”, ir pažadėjo ją atstatyti. Nuo 2020 m. vasario 10 d. vyksta atstatymo darbai.
