Turint laisvą dieną ir ieškant kur turiningai praleisti laiką šalia Tokijo patarčiau nuvykti į šalia Tokijo esančią senąją Japonijos sostinę Kamakura (鎌倉市). Kamakuroje teko lankytis dešimtis kartų. Ar atvažiuotų draugai ar verslo partneriai šis miestelis yra vienas dažniausių pasirinkimų norint truputį atvėsti nuo didmiesčio tempo.
Tiesa asmeniškai labiausiai į atmintį įsirėžęs prisiminiimas susijęs ne su didžiaja Budos skulptūra ar kaip arbatėlė šiltu Ramiuoju vandenynu, kurio pakrantėje įsikūrusi senoji sostinė, bet nuotykis susijęs su automobilių stovėjimo aikštele. Prieš kelis metus mūsų aplankyti atvyko studijų laikų kambariokas senas prietelis kartu su savo šeima iš Norvegijos. Ilgai nesvarsčius šeštadienį nusprendėme jog Kamakura puikiai tiks mūsų trumpai išvykai. Geras oras, vandenynas, istoriniai ir kultūriniai objektai – viskas ko reikia tikram turistui. Išsiruošėm su mūsų automobiliu.
Kaip ir visada pirminis planas buvo aplankyti Hase šventyklą ir didžiojo Budos skulptūrą po atviru dangumi. Privažiavus netoli Hase stotelės nerimastingai pradėjau dairytis kur pastatyti automobilį. Viena aikštelė užimta, kita irgi užimta, trečia, ketvirta irgi pilnos automobilių. Ir štai nušvitimas. matau kelias laisvas parkavimo vietas visiškai netoli mūsų lankytinų objektų. Smeigiu mašiną į parkavimo vietą ir pergalingai nužvelgiu pravažiuojančius automobilius. Šekit, dabar jau jūs ieškokite kur prisiparkuoti savo kareitas.
Aplankius kultūrinius objektus po trijų valandų sugrįžtame į parkavimo aikštelę. Spaudžiu parkavimo automato mygtuką, kad apskaičiuotų kiek skolingas ir man prieš akis iššoka skaičius, kuris priverčia paminėti visus šventuosius pradedant Petru. O šventas Petrai mano kelių valandų parkingas įvertintas apie 60 EUR. Tai yra maždaug pusė mėnesinės nuomos kainos kurią sumoku už savo automobilio parkingą šalia namų Tokijuje. Kosmosas. Tai buvo yra, o greičiausiai ir liks pačiu brangiausiu parkavimo mokesčiu kurį teko susimokėti Japonijoje. Nuo to laiko kiekvieną kartą atidžiai skaitau parkavimo aikštelių informacinius stendus, nes tokio šposo dar buvau neregėjęs.
Taigi turint omenyje parkavimo nuotykius, paprastam turistui Kamakuroje siūlyčiau tokį kelionės planą.
Iš Shinjuku stoties Shōnan–Shinjuku linija JR važiuokite iki Fujisawa stoties. Užtruksite apie vieną valandą. Atvykę į Fujisawa netoliese rasite Kamakuros turizmo simboliu tapusią Enoshima traukinių liniją. Enoshima linija tėra 10 km. ilgio, o vėžės plotis – 1067 mm. Į maršrutą įtraukta trumpa (450 m) gatvės atkarpa tarp Koshigoe ir Enoshima stočių. Traukinių linija vingiuojan tarp namų. Atsidarius langą namus vietomis galiima beveik pasiekti ranka. Be to yra nedidelė atkarpa kuomet traukinys išnyra šalia Ramiojo vandenyno įlankos. Tad važiuojant iš Fujisawa link Kamakuros stenkitės atsisėst dešinėje traukinio pusėje.
Tuo pačiu paminėsiu, jog sugrįžti atgal būtų patogiausia iš Kamakura stoties. Kuogi įžymi ši šalia Tokijo pūpsanti senoji Japonijos sostinė.
Kamakura buvo faktinė Japonijos sostinė nuo 1185 iki 1333 m. Kamakuros laikotarpiu ji tapo tankiausiai apgyvendinta šalies gyvenviete. Šiais laikais Kamakura yra populiari turistų lankoma vieta, nes tai pakrantės miestas, kuriame daug sezoninių festivalių, taip pat gausybė senovinių budistų ir šintoistų šventyklų, kitų paveldo objektų.
Kamakuros šiogunato epochą istorikai vadina Kamakuros laikotarpiu, ir nors jo pabaiga aiškiai nustatyta (1333 m.), pradžia – neaiški. Skirtingi istorikai Kamakuros laikotarpio pradžią skirtingai vertina.
Kai kurių tyrimų duomenimis 1250 m. Kamakura buvo ketvirtas pagal dydį miestas pasaulyje, kuriame gyveno 200 000 žmonių, ir didžiausias Japonijos miestas, iki 1200 m. nustelbęs Kiotą. Tačiau, nepaisant to, kad 1185 m. Dan no ura mūšyje Kamakura sunaikino Kijote įsikūrusią politinę ir karinę valdžią, imperatoriui nepavyko išsivaduoti iš Kamakuros kontrolės.
Kotoku-in didysis Buda po atviru dangumi
Taigi važiuojant nuo Fujisawa su Enoden traukinuku stotelė kur jums reikia išlipti vadinasi Hase. Ši stotelė yra gana arti traukinio linijos pabaigos. Iki jos nuvykti nuo Fujisawa užtruks dvidešimt minučių.
Išlipę Hase stotelėje eikite kartu su turistais. T.y. jums reikės eiti į dešinę pusę. Čia veda vienintelė prekybinė gatvė, tad galite nebijoti, tikrai nepasiklysite. Gatvės pabaigoje paėjus apie 15 min jūsų lauks Kotoku-in (高徳院) – budistų šventykla. Šventyklos pavadinimas savaime pats nieko pernelyg nesako nes visi keliautojai ją vadina Didžiojo Budos šventykla.
Didysis Kamakuros Buda – viena garsiausių Japonijos Budos statulų – nacionalinė vertybė.
Kamakuros Didysis Buda, nulietas XIII a. Kamakuros Didysis Buda (鎌倉大仏, Kamakura Daibutsu) – tai didelė bronzinė Amitabhos statula, esanti šventyklos teritorijoje. Įskaitant pagrindą, jos aukštis siekia 13,35 m., o svoris – apie 93 tonas. Statula pastatyta apie 1252 m., Kamakuros laikotarpiu, kurio vardu ji ir pavadinta.
Statula yra tuščiavidurė, tad lankytojai gali apžiūrėti jos vidų. Statulos lankymas viduje kainuoja ir tiesą paskius tikrai nerekomenduoju, nes nieko įdomaus neišvysite. Senaisiai laikais statulos apačioje buvo trisdešimt du bronziniai lotoso žiedlapiai, tačiau liko tik keturi. Prie įėjimo į teritoriją esančiame pranešime rašoma: “Svetimšalis, kad ir kas tu būtum ir kad ir kokia būtų tavo tikyba, įžengęs į šią šventovę atmink, kad žengsi ant žemės, pašventintos amžių garbinimo. Tai Budos šventykla ir amžinybės vartai, todėl į ją reikia įžengti su pagarba”.
Prieš dabartinę bronzinę statulą buvo pastatyta milžiniška medinė Budos statula, kuri buvo užbaigta 1243 m. po dešimties metų nepertraukiamo darbo. Medinę statulą 1248 m. apgadino audra, o salė, kurioje ji stovėjo, buvo sugriauta, todėl buvo pasiūlyta pagaminti naują statulą iš bronzos. Šiam projektui buvo surinkta didžiulė pinigų suma. 1248 m. bronzinį atvaizdą tikriausiai nuliejo žymiausi to meto liejėjai.
Tačiau 1334 m. šventyklos salę sugriovė audra. 1369 m. ją apgadino dar viena audra, bet ji vėl buvo atstatyta. 1498 m. rugsėjo 20 d. Nankai žemės drebėjimo sukeltas cunamis nuplovė visus pastatus tame tarpe ir šventyklos pagrindinę salę, kuriame stovėjo statula. Nuo to laiko Didysis Buda stovi po atviru dangumi. Žinant istoriją apie tsunamį ir matant kiek pati šventykla yra nutolusi nuo vandenyno galima tik įsivaizduoti kokia yra viską naikinanti gamtos stichija tsunamis.
Detalių mylėtojams pagrindiniai statulos išmatavimai yra šie:
Svoris: 121 t
Aukštis: 13,35 m
Veido ilgis: 2,35 m
Akies ilgis:: 1,0 m
Burnos ilgis: 0,82 metro
Ausies ilgis: 1,90 m
Nykščio apimtis: 0,85 m
Šventyklos galinėje dalyje yra nedidelis parkelis kur galima prisėsti ir atsipūsti nuo miesto šurmulio.
Hasedera šventykla
Aplankius Didžiojo Budos šventyklą siūlyčiau patraukti atgal link Hase stoties, tačiau dar nepriėjus stoties bus viena pagrindinių sanlryžų kur reikia pasukti į dešinę pusę. Paėjus dar kelis šimtus metrų jūsų lauks kitas šedeveras.
Hase-dera (長谷寺) yra pagrindinė šingoniškojo budizmo sektos Buzano šventykla. Šventyklos pagrindinė salė yra Japonijos nacionalinė vertybė.
Šventykla pirmą kartą buvo pastatyta 686 m. ir dedikuota imperatoriui Tenmu. 727 m., imperatoriaus Shomu įsakymu šventykla buvo išplėsta, o šalia pirminės šventyklos, kurioje buvo įamžinta bronzinė plokštelė, pastatyta vienuolikos veidų Kannon deivės statula. Nuo X a. šventykla buvo sudeginta ir atstatyta net dešimt kartų.
Dabartinė pagrindinė salė yra 1650 m. rekonstrukcija, Šventykla ypač populiari pavasarį, kuomet žydi 700 kiniškų bijūnų, kuriais nusėti laiptai. Taip pat Hasedera įspūdingai atrodo rudenį, kai daugelio šventyklos teritorijoje augančių klevų lapai nusidažo raudonai.
Pagrindinė salė (nacionalinė vertybė). Šioje salėje stovi vienuolikos veidų Kannon statula. Sakoma, kad tai didžiausia medinė statula Japonijoje. Jos veidus sudaro vienas pagrindinis veidas ir dešimt antrinių veidų, kurie, kaip sakoma, leidžia Kanon gailestingumo deivei matyti viską aplinkui jei kam nors prireiktų jos pagalbos.
Šventyklos apatinėje dalyje arčiau įėjimo taip pat yra kalnuose iškalta uola su įvairiomis dievybėmis. Pasivaikščiojimas uolos viduje labai smagi atrakcija.
Šventykloje daugybė skirtingų objektų pradedant kultūros vertybėmis, gamtos ir žmogaus sukurtais šedevrais, daugybė visokiausių statulėlių ir pan.
Apžiūrėję pagrindinę salę neskubėkite leistis žemyn. Šalimais išvysite nuostabią terasą kur rekomenduočiau atsisėsti išgerti savo atsineštos kavos, suvalgyti ryžių užkanduką onigiri ar kokį sumuštinį. Terasoje prieš akis atsivers nuostabi Kamukara įlanką. Vaizdas į didingą Ramųjį vandenyną. Tik atsargiai, virš galvos nuolat skraido sakalai/ vanagai, tad nepalikite vertingų daiktų ant stalo kuprinėje, nes jūsų vertingi daiktai gali iškeliauti tiesioginio to žodžio prasme į dausas.
Nusileidus į apačią neskubėkite iš Hase stoties važiuoti tiesiai į Kamakura stotelę. Vietoje to geriau pereikite geležinkelio bėgius ir nukulniukite prie Ramiojo vandenyno. Juk ne kiekvieną dieną pasitaiko proga įmerkti kojas tokioje didelėje baloje. Buvimas prie vandenyno yra labai gaivinantis potyris, bangos, švelnus vėjas puikiai išvalo galvą nuo visokiausių rūpesčių.
Kamakura prekybinė gatvė ir Tsurugaoka Hachimangu šventykla
Kamakuros išskirtinis bruožas – Tsurugaoka Hachiman-gu, šintoistinė šventykla miesto centre. Nuo Sagamio įlankos tiesiai į šventyklą veda 1,8 km ilgio kelias. Šis kelias žinomas kaip Wakamiya Oji, pagrindinė miesto gatvė.
Maždaug už 100 metrų nuo antrosios Torii prasideda dankazura – iškilus takas, apsuptas sakuromis. Tai istorinis Kamakuros centras. Dankazura palaipsniui platėja, kad žiūrint nuo šventovės atrodytų ilgesnė, nei yra iš tikrųjų.
Nuo Kamakuros stoties iki šventovės nueisite per 15 minučių.
Nors daugelis turistinių leidinių nurodo, kad Hachimangu šventykla yra viena labaiusiai lankomų objektų asmeniškai pernelyg nerekomenduočiau. Mano manymu yra daugiau kur kas įdomesnių šventyklų. Vietoje to siūlyčiau pasivaikščioti Wakamiya Oji prekybinėje gatvelėje, pasivaišinti matcha ledais, paieškoti įdomesnių suvenyrų.
