Japonai labai mėgsta įvairius reitingus. Gražiausios sakurų vietos, gražiausi klevų momidži parkai, didžiausi festivaliai ir t.t. Visgi vienas žymiausių reitingų yra vadinamasis trijų Japonijos kraštovaizdžių reitingas. Asmeniškai teko aplankyti visas šias tris vietas ir iš tiesų tai vieni gražiausių Japonijos kraštovaizdžių.
Rikuzen Matsušima
Matsušima nuo seno garsėja kaip romantikos ir dvasingumo vieta. Rikuzen matsushima kraštovaizdį sudaro 260 mažų pušimis apaugusių salų iškylančių iš blyškiai mėlynos jūros. Aplankęs Matsušima net haiku meistras Matsuo Basho liko be žodžių. Matsušimos kraštovaizdis buvo laikomas šventa vieta prilygstančia rojaus grožiui. Ilgus amžius Matsušimos grožis ir dvasinė galia traukė didžius vienuolius, menininkus ir galingus valdovus.
Geriausias būdas susipažinti su Matsushima – plaukti laivu. Kruizinių laivelių keleiviai apiplaukdami Matsushima įlanką praplaukia pro tokias salas kaip Niojima ir Kanejima kurias vėjas ir vanduo išgražino į subtilias ir intriguojančias formas. Nuo gruodžio iki kovo mėnesių kruizų bendrovė savaitgaliais siūlo specialius kruizus su austrių pietumis. Vasarą taip pat rengiamos specialios ekskursijos mažais laiveliais tarp Matsušimos ir dramatiškai baltų Sagakei uolų. Nuo sausumos Matsušimą galima apžiūrėti iš keturių panoraminių apžvalgos aikštelių kuriose lankytojams atsiveria labai skirtingi įlankos vaizdai. Juose išryškėja įlankos ir jos salų paslaptingumas, grožis ir dinamiškumas. Kiekviena kryptis siūlo puikią formų ir spalvų pusiausvyrą, nes atrodo, kad mažos žalios pušų salelės plūduriuoja jūroje po nesibaigiančia dangaus erdve.
Šalimais Matsušimo verta aplankyti Zuigandži šventyklą. Zuigandži šventykla yra viena didžiausių dzenbudizmo šventyklų šiaurės rytų Japonijoje. Šventykla paskelbta nacionaline vertybe. Ją 828 m. įkūrė Džikaku Taiši. 1609 m. šventyklą atnaujino Sendai srities valdovas Date Masamune. Šventyklos statybose vienu metu dabavose net 130 kvalifikuotų meistrų kurie užtruko penkerius metus kol užbaigė statybą. Šventyklai panaudota ypatinga mediena iš Kumano kalno tolimojoje Vakajamos prefektūroje. Svarbiausi Zuigandži šventyklos objektai – kedrais apaugęs privažiavimas ir paslaptingi urvai, kuriuose kadaise gyveno ir meldėsi vienuoliai. Pagrindinė salė, arba hondo, vėl atidaryta 2016 m. balandį. Joje ant stumdomų durų nutapyti nuostabūs gamtos pasaulio vaizdai. Puošnus povų kambarys yra paskelbtas nacionaline vertybe.
Dar verta aplankyti ir Entsuino šventyklą. Entsuino šventykloje, kurioje tvyro tokia pat rami tarsi zen šventyklos atmosfera, yra mauzoliejus Sankeiden (nacionalinė svarbi kultūros vertybė), išpuoštas gerberomis ir vakarinėmis rožėmis. Būtent dėl to šventykla taip pat gali pasigirti prabangiu rožių sodu. Tai pirmoji šventykla Sanriku 33 Kannon piligriminėje kelionėje. Entsuino šventykla ypač gražiai atrodo rudenį kuomet būna apšviesta vakare.
Keletas salų Matsušima regione taip pat verti atskiro paminėjimo. Pirmiausiai kalba eina apie Ošimos salą ir joje esančius urvus. Ošimos sala nuo seno garsėjo kaip mirusiųjų atminimo vieta, todėl daugelyje čia esančių urvų išraižyti pagonių arba jizo – vaikų, keliautojų ir požemių pasaulio bodhisatvos – atvaizdai. Šiandien Ošimos saloje tebėra 50 urvų nors sakoma, kad kadaise jų buvo 108.
Kita ypatinga sala yra Fukuuradžima. Ji yra maždaug 6 ha ploto. Ją su centrine sakykime žemynine Japonija jungia raudonas 252 m ilgio Fukuurabaši tiltas. Botanikos lobių sala vadinamoje saloje gausu įvairių rūšių gėlių, augalų ir medžių.
Sujungtas su dangumi: Amanohašidatė
Amanohašidatė tai ilgas 3,6 km ilgio ir nuo 20 iki 170 m pločio smėlio ruožas apaugęs daugiau nei 5000 pušų. Vietovė lyginama su dieviškuoju tiltu, todėl nuo senų laikų buvo dažnas poetinis motyvas. Smėlio juostoje išrikiuotos akmeninės plokštės ant kurių užrašyti didžiųjų poetų ir net imperatoriaus parašyti haiku ar tanka eilėraščiai, kad lankytojai galėtų išgirsti savo protėvių žodžius.
Amanohašidatė Aso jūrą skiria nuo Mijazu įlankos, todėl dažnai sakoma, kad gamtovaizdis atrodo kaip į dangų kylantis drakonas. Aplink Mijazu įlanką įrengtos trys apžvalgos aikštelės, kad lankytojai galėtų pasigrožėti trimis skirtingais Amanohašidatės vaizdais.
Apžvalgos aikštelė ant Mondžu kalno iš kurios galima pamatyti Amanohašidatę iš pietų. Šis vaizdas vadinamas Hiryukan kas reiškia “skrendančio drakono vaizdas”. Kalno viršūnėje esantį apžvalgos ratą ir dviratukus ypač mėgsta maži vaikai ir pagyvenę žmonės.
Kasamatsu parke yra apžvalgos vieta iš kurios galima apžvelgti Amanohašidatę iš šiaurės. Šis vaizdas vadinamas Shoryukan, kas reiškia “kylančio drakono vaizdas”, ir garsėja tuo, kad čia gimė žodis matanozoki reiškiantis “žiūrėjimą pro kojas”. Tai yra tarsi metodas pamatyti žemę ir dangų aukštyn kojomis. Kasamatsu parkas taip pat garsėja 100 žydinčių vyšnių parku šalia lynų keltuvo tako.
Iš sešiu apžvalgos aikštelės galima apžvelgti Amanohašidate iš rytų pusės. Šis vaizdas vadinamas sešiuukan, nes yra panašus į nacionalinę vertybę – Sesshu (1420-1506 m.) paveikslą “Amanohashidate-zu”. Aikštelė yra ypač graži kai saulė leidžias už kalnų.
Lankantis šioje vietovėje turistai labai mėgsta besisukantį tiltą. Dalis tilto pasisuka 90 laipsnių kampu, kad galėtų praplaukti laivai, ir jungia Amanohašidatę su žeme netoli Mondžiudo. Tiltas pastatytas 1923 m.. Pradžioje jį buvo galima pasukti rankiniu būdu. 1960 m., padidėjus laivų srautui jis tapo elektra varomas. Dabar jis sukasi iki 50 kartų per dieną ir yra geriausia fotografavimo ir filmavimo vieta lankytojams.
Čion-dži šventykla. Tai sena Mondžu šventykla prieš 500 metų pavaizduota paveiksle “Amanohasidate-zu”. Mondžu gerai žinomas kaip išminties simbolis. Sakoma, kad trijų žmonių bendras mąstymas atitinka Mondžu išmintį. Šiandien čia susirenka daug lankytojų, tikėdamiesi sėkmės atliekant mokyklinius darbus ir kitas užduotis.
Dar viena šventykla verta ypatingo dėmesio yra Nariai-ji. Šventykla yra ant kalno šiek tiek toliau nuo Kasamatsu parko. Tai 28-oji iš 33 Saigoku Kannon piligrimystės šventyklų. Teigiama, kad ji buvo įkurta 704 m. Pagrindinis šventyklos atvaizdas yra gražuolė Kannon deivė,taip pat yra “Neskambantis” varpas, į priekį nukreiptas drakonas, penkių aukštų pagoda, šventyklos puošmena gražios rododendrų gėlės.
Lankantis šiame regione dar verta užsukti ir į buvusią Mikami šeimos rezidenciją.Tai labai didelis Edo laikotarpio pirklių namas kuris įtrauktas į nacionalinės svarbos kultūros vertybių sąrašą. Mikami šeimos verslas buvo alaus gamyba, laivininkystė ir didmeninė prekyba verpalais, tačiau jie taip pat buvo susiję su Miyazu domeno finansais. Graži balta pagrindinių pastatų spalva gaunama iš tinko kuris saugo nuo gaisrų.
Tango regioninis muziejus kuriame eksponuojamos istorinės, folklorinės ir archeologinės ekspozicijos taip pat Tango regiono meno ir amatų dirbiniai. Parodos yra sezoninės, o rudenį rengiamos specialios parodos. Už muziejaus ribų yra dar viena Amanohašidatės apžvalgos vieta, kurioje taip pat yra Tango provincijos šventyklos (Kokubundži) vieta ir buvusi Nagašimos šeimos, vėlyvojo Edo laikotarpio vyriausiųjų regiono administratorių, rezidencija.
Na ir pabaigoje verta aplankyti Mijazu katalikų bažnyčią. Ši katalikų bažnyčia pastatyta 1896 m. ir kaip teigiama yra antra pagal senumą Japonijoje. Jos vitražiniai langai ir tatamio grindys unikalaus stiliaus kuriame susipina romaninio ir japoniškojo stiliaus estetika. Šią bažnyčią įkūrė tėvas Relave (J. Louis, 1857-1941) iš Prancūzijos, o mišios vyksta kiekvieną sekmadienį.
Mijadžima Dievų sala
Nuo senų laikų Mijadžima gerbiama kaip šventa vieta. Tai yra tiesiog epinė Japonijos vieta ypatingai mėgtama tiek vietinių tiek ir užsienio turistų. Apie Mijadžima ir Itsukušima esu plačiau aprašęs straipsnyje apie Hirošimą.
Jūroje pastatytoje Itsukushima šventykloje garbinama jūros globėja dievybė. Šventykla garsėja unikalia konstrukcija kurioje atsiskleidžia meniškas šindeno architektūros stiliaus grožis. Pirmą kartą šventykla pastatyta 593 m., o 1168 m. Taira-no-Kiyomori ją pertvarkė į dabartinę formą. Itsukušimos šventyklos kompleksą sudaro pagrindinė šventykla bei kelios kitos aplinkinės šventyklos, Noh dramos scena ir muzikos salės. Visus šiuos statinius jungia maždaug 300 metrų ilgio koridoriai. 1996 m. gruodį Itsukušimos šventykla oficialiai įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šingono budizmo sektos Omuro atšakos būstinė, Daišioin šventykla yra iškiliausia Mijadžimos šventykla. Iki Meidži restauracijos 1868 m. ši šventykla buvo atsakinga už visus Itsukušimos šventyklos ritualus. Tikima, kad Fodomio, arba Nepajudinamasis karalius, yra Dainiči Njorai, arba Kosminio Budos, įsikūnijimas. Jo atvaizdui būdingas nuožmus veidas rodantis ryžtą sunaikinti blogį. Vienas iš trijų didžiųjų XVI a. Japonijos suvienytojų Hidejoši Tojotomis meldėsi šiam atvaizdui už prašydamas saugios jūros ir pergalių mūšiuose.
Daiganji šventykla yra įsikūrusi šalia išėjimo iš Itsukušimos. Daigandži šventykla žinoma kaip viena iš trijų garsiausių Benzaiteno šventyklų, skirta iškalbos, muzikos, išminties ir turtų deivei Benzaiten. Benzaiten atvaizdą visuomenė gali apžiūrėti tik kartą per metus birželio 17 d. Be to, sakoma, kad šioje šventykloje esančią Medicinos Budos Jakuši Njorai statulą sukūrė Kobo Daiši, kuris yra Šingono budizmo sektos įkūrėjas.
Lakantis Mijadžimo būtinai skirkite laiko lynų keltuvais pakilti į Miseno kalną. Keliaudami gondola virš pirmykščio miško keleiviai gali mėgautis nuostabiu vaizdu į Seto vidaus jūrą, o giedrą dieną – į tolimas Šikoku kalnų grandines. Asmeniškai vaizdas į Seto jūros įlanką nuo Miseno kalnas yra vienas gražiausių gamtos vaizdų matytų Japonijoje.
Aukščiausias Mijadžimos kalnas Miseno kalnas, apaugęs nesugadintais pirmykščiais miškais yra iškilęs 535 m virš jūros lygio. Nuo kalno viršūnės atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas. Miseno kalnas nuo seno laikomas šventu, jame yra įvairių dvasinių vietų, susijusių su Kobo Daiši, šingonų budizmo sektos įkūrėju. Teigiama, kad amžinoji ugnis Reikado salėje, kurią uždegė Kobo Daiši, dega jau daugiau kaip 1200 metų.
Saloje lakantis rudenį verta atkreipti dėmesį į Momijidani parką. Parkas driekiasi palei ramiai tekančią Momijidani upę gaivina karštomis vasaros dienomis, o pavasarį nusidažo skaisčia žaluma. Vasarą čia nuolat pučia vėsus vėjas. Rudenį, kai klevų lapai nusidažo raudonai, atrodo, kad visas kalnas liepsnoja.
Jeigu norite nusipirkti lauktuvių geriausią vieta bus omotesando prekybos gatvė. Joje yra daug restoranų, suvenyrų parduotuvių ir įvairių dirbtuvių. Omotesando, reiškianti “pagrindinį kelią, vedantį į šventyklą”, yra geriausia apsipirkimo gatvė Mijadžimoje.
