検索
Close this search box.

Geriausi kelionių laikotarpiai ir kada neverta keliauti Japonijoje

Svarstant kuomet verta atvykti  Japoniją natūraliai daug kam kyla klausimas kada yra geriausias turizmo sezonas Japonijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsiu įvairius metų laikus ir pateiksiu savo patarimus kada geriausiai aplankyti Japoniją, o kada geriau privengti kelionių.

Geriausias laikas keliauti į Japoniją

Svarstant kuomet geriausiai atvykti į sakurų šalį vertėtų išskirti du metų laikus. 

Pirmas patarimas būtų pasirinkti keliauti nuo lapkričio antros pusės iki gruodžio mėnesio pirmos savaitės. Lietuvoje mažai kas žino, tačiau tai yra vadinamasis koyo sezonas kuomet pradeda raudonuoti japoniški klevai. Japoniškas klevas skiriasi nuo lietuviško, o tiksliau tariant kanadietiško klevo. Japoniški klevų lapeliai yra nedideli, tarsi iškarpyti. Galite tik įsivaizduoti kaip atrodo milžiniškas kalnas nusidažęs raudonai, geltonai, žaliai. Patikėkite vaizdas ne mažiau įspūdingas nei sakurų žydėjimo metu. Žemiau pateiksiu keletą su japoniškų klevų žydėjimų rekomenduotinų vietų. Dar reikėtų paminėti, kad minėtu laiku japonijoje vyrauja puikus oras. Tokijuje ar Kijote dienos metu dažniausiai švies saulutė ir lepins maloni dvidešimt laipsnių šiluma. Vakarais atšala, kadangi koyo, klevų “žydėjimo sezonas” prasideda tik tuomet kai naktimis medžiai gauna daugiau šalčio. Visgi jeigu planuojate keliauti tikintis išvysti klevus turėkite omenyje, kad gamta motina skirtingais metais gali paruošti savus siurprizus. Jeigu pasitaikys šiltesni metai, klevų sezonas pasistums savaitę vėliau, savo ruožtu jeigu bus šaltensi metai, tuomet savaite anksčiau. Taip pat skirtinguose regionuose klevų sezono pikas gali gana stipriai skirtis. Tarkime Tochigi prefektūroje kur yra Nikko šventykla aukšičiau kalnuose klevais pradės raudonuoti savaite anksčiau nei tame pačiame Tokijuje.

Takao kalnas, Tokijuje 高尾山

Geriausios vietos, kur galima pamatyti daug geltonųjų klevų vienoje vietoje, yra aplink lynų keltuvą ir Jakuoino šventyklos apylinkėse. Geriausias metas jas pamatyti – nuo lapkričio vidurio tiek viršūnėje tiek kalno papėdėje.

Klevų slėnis, Niiga prefetūroje 弥彦公園(もみじ谷)

Teritorija aplink raudonąjį tiltą, vadinama “Kanzukibaši”, vadinama Momidži slėniu. Juo galima mėgautis kartu su Yahiko chrizantemų festivaliu, vykstančiu Yahiko šventykloje.

Rikugien, Tokijuje 六義園

Vieno garsiausių Tokijo sodų rudens spalvos ryškiai nušviečia elegantiškąjį Daimyo sodą, kuriame galite pasimėgauti prabanga keičiantis metų laikams 300 metų senumo japoniškame sode.

Araši kalnas, Kijotas 嵐山

Rudeniniai lapai Oyam upės paviršiuje dera su imperatoriaus Kameyamos vardu pavadintu Vatarigetsu tiltu ir sukuria elegantišką vaizdą.

Keliaujančio mėnulio tiltas, Kawaguchi ežeras 河口湖畔

Fudžikavagučiko rudens lapų festivalis – tai kasmetinis rudens renginys, kurio metu Kawaguchi ežerą supančiuose kalnuose medžiai nusidažo gražia raudona spalva. Pagrindinė renginio vieta – klevų koridorius. Jame auga 60 milžiniškų klevų. Klevų koridorius driekiasi 150 m palei Naši upę. Naktį lankytojai gali pasigrožėti fantastišku apšviestų rudeninių lapų ir Fudži kalno vaizdu. Pastaba: automobilių stovėjimo aikštelė yra laikina tik Fudzikavagučiko rudens lapų festivalio metu. Ne šiuo laikotarpiu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėti negalima.

Miyajima, Hirošimos prefketūra 宮島

Kaip rodo pavadinimas, Momijidani parkas rudenį gali pasigirti ugninių rudeninių lapų grožiu. Ypač puikus vaizdas atsiveria nuo Momidži tilto. Ant skaidraus upelio krenta vermiliono spalvos šešėliai.

Nikko šventyklų kompleksas ir Kegono krioklys 日光・華厳滝

Tiesiog užvažiuokite į Iroha šlaitą ir mėgaukitės rudens spalvomis. Taip pat galite pasigrožėti galingu krioklio vaizdu ir gražiais rudeniniais lapais prie Kegono krioklio – vieno iš trijų garsiausių krioklių Japonijoje.

Eikando šventykla, Kijotas  永観堂

Jis dar vadinamas “klevų Eikando” ir garsėja savo rudenine lapija.

Antras geriausiai laikotapris keliauti neabejotinai ir mūsų kraštuose labai gerai žinomas ir ypatingai mėgiamas sakurų, japoniškų vyšnių žydėjimo metas. Tokijuje sakuros pradeda žydėti kovo mėnesio paskutinę savaitę, o visas žydėjimo sezonas trunka apie dešimt dienų. Judant į šiaurę, t.y. šaltesnius kraštus sakuros pradeda žydėti veliau. Taigi Hokkaido saloje ar šiaurinėje Aomori prefektūroje sakuros žydės panašiu metu kaip ir Lietuvoje, t.y. balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Daugkas įsivaizduoja, kad pietinėje Japonijos dalyje yra šilčiau nei šiaurėje, tačiau tai nebūtinai yra teisybė. Tarkime pietinėje Kiušiu saloje Fukuoka ar Kumamoto prefektūrose kurios irgi dažnai lankomos turistų vyrauja gana žvarbus klimatas. Žvelgiant į žemėlapį atrodytų “šiltose” pietinėse prefektūrose oras dažnai būna šaltesnis nei tame pačiame Tokijuje. 

 Žemiaus išskyriau kelias populiariausias sakurų žydėjimo vietas kurias rekomenduoju aplankyti jūsų kelionės metu.

Ueno parkas, Tokijuje 上野恩賜公園/東京都, vyšnių medžių skaičius apie 1200

Nuo ankstyvojo Edo laikotarpio pradžios žinoma kaip vyšnių žydėjimo stebėjimo vieta, todėl tai yra viena garsiausių Tokijo vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų. Čia pasodinta apie 50 rūšių vyšnių, įskaitant someiyoshino ir yamazakura.

Kiyomidzu tera šentykla Kijote清水寺/京都府, vyšnių medžių skaičius apie 1000

Įprastas žydėjimo laikotarpis nuo balandžio pradžios iki balandžio pabaigos.

Nuo garsios Kiyomizu no Butai (Kiyomizu estrados) atsiveria įspūdingas vaizdas į žydinčias vyšnias. Nusileiskite nuo pakylos ir eikite į vidinę šventyklą iš kurios atsiveria panoraminis Kiyomizu pakylos ir žydinčių vyšnių vaizdas. Naktį vyšnių žiedai apšviečiami ir sukuria magišką atmosferą kuri skiriasi nuo tos kuri būna dieną.

Yoshino kalnas Nara prefektūroje, 吉野山/奈良県, vyšnių medžių skaičius apie 30000

Įprastas žydėjimo laikotarpis nuo balandžio pradžios iki vidurio.

Apie 30000 čia žydinčių baltųjų jamazakuros vyšnių medžių išsidėsčiusių keturiose grupėse kalno viršuje, viduryje, apačioje ir gale, dengia visą pasaulio paveldo objektą Jošinojamą. Nuo balandžio pradžios vyšnios žydi nuo kalno apačios iki vidurio, viršūnės ir galo, todėl tai visame pasaulyje populiari vieta, kur lankytojai gali ilgai gėrėtis vyšnių žiedais.

Himeji pilis, Hyogo prekfetūroje 姫路城/兵庫県, vyšnių medžių skaičius apie 1000

Įprastas žydėjimo laikas balandžio pradžia.

Himedžio pilies, kuri yra įregistruota kaip nacionalinė vertybė ir pasaulio paveldo objektas, baltumo ir šviesiai raudonų vyšnių žiedų derinio grožis buvo išrinktas kaip viena iš 100 geriausių Japonijos vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų. Ypač išsiskiria vyšnių eilės San-no-maru aikštėje ir verkiančios vyšnios Nishi-no-Maru sode! Pilies bokšto vaizdas atsiveriantis pro žydinčias vyšnias primena apie pavasarį Japonijoje.

Meguro upė Tokijuje,目黒川/東京都, vyšnių medžių skaičius apie 800

Įprastas žydėjimo laikotarpis kovo pabaiga – balandžio pradžia.

Tai populiari vyšnių žydėjimo stebėjimo vieta, kurioje 3,8 km ilgio ruože palei abu Meguro upės krantus auga apie 800 someiyoshino vyšnių medžių. Kasmet čia galima paragauti madingų kokteilių ir prekystalių su braškėmis, todėl tai puiki vieta valgyti ir gerti stebint žydinčias vyšnias.

Chidorigafukuchi pakrantė, Tokijus, 千鳥ヶ淵緑道, vyšnių medžių skaičius apie 260

Įprastas žydėjimo laikotarpis kovo pabaiga – balandžio pradžia.

Chidorigafuch ipakrantė yra už 3 minučių kelio pėsčiomis nuo Kudanshita stoties ir už 5 minučių kelio pėsčiomis nuo Hanzomon stoties. Ši 700 metrų ilgio promenada tęsiasi nuo Jasukuni gatvės iki Kitanomaru parko. Takas apsodintas maždaug 260 vyšnių medžių, tarp jų – someiyoshino vyšnios. Kadangi vakarais milžiniškos vyšnios augančios Imperatoriaus rūmų pakrantėje atrodo itin įspūdingai.

Shinjyuku Gyoen parkas, Tokijas新宿御苑/東京都, vyšnių medžių skaičius apie 260

Įprastas žydėjimo laikotarpis kovo pabaiga – balandžio pabaiga.

Parke auga apie 65 rūšių vyšnios, tarp jų ir Someiyoshino, o vyšnių žiedais galima gėrėtis maždaug du mėnesius. Šiame parke galite mėgautis didžiulėje teritorijoje pasodintų vyšnių žiedų ir aukštų dangoraižių deriniu!

Osako pilis, Osakos prefektūra 大阪城/大阪府, vyšnių medžių skaičius apie 3000

Įprastas žydėjimo laikotarpis kovo pabaiga-balandžio vidurys.

Osakos pilis, kurioje žydi apie 3000 vyšnių medžių yra viena geriausių vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų Osakoje ir buvo išrinkta tarp 100 geriausių vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų Japonijoje. Sakoma, kad iš Nishinomaru sodo atsiveria nuostabus vaizdas į maždaug 300 vyšnių medžių ir Osakos pilies bokštą. Nors reikia mokėti atskirą mokestį, rekomenduojama pasigrožėti apšviestais vyšnių žiedais Nishi-no-Maru sode.

Hirosaki pilies parkas, Hirosaki, 弘前公園/青森県, vyšnių medžių skaičius apie 2600

Įprastas žydėjimo laikas apie balandžio pabaigą.

Hirosakio parkas yra viena iš pirmaujančių Japonijos vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų, kuri buvo išrinkta kaip viena iš trijų geriausių Japonijos naktinių vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų ir kaip viena iš trijų geriausių Japonijos vyšnių žydėjimo stebėjimo vietų. Jame auga apie 2600 vyšnių medžių kurių yra apie 50 rūšių, įskaitant someiyoshino, nusvyrusių šakų vyšnias ir yae-zakura. Sakoma, kad Hirosakio pilies bokštas iškilęs virš akmeninių sienų ir vyšnių žiedai yra gražiausi Japonijoje.

Trečia metų laikas kuomet Japonijoje patogu keliauti mano vertinimu būtų nuo gegužės mėnesio vidurio iki birželio mėnesio vidurio. Šiame tarpe japonai neturi atostogų, tad viešbučiai ir transportas nebus perpildytas. Taip pat jus pasitiks puikus oras, nei per šilta nei per karšta, o ir lietus neturėtų sugadinti nuotaikos.

Laikotarpiai kada reikėtų vengti keliauti į Japoniją

Galima išskirti kelias kategorijas laikotarpių kuomet rekomenduočiau susilaikyti nuo kelionių į Japoniją. 

Pirma kategorija būtų nacionalinių atostogų ar švenčių laikotarpiai. Į Japoniją nerekomenduoju keliauti per naujus metus, tai būtų trys dienos prieš naujus metus ir maždaug savaitė po naujų metų, taip pat gegužės mėnesio pirmą savaitę kuomet Japonai mėgaujasi taip vadinama Auksine savaite (išpuola keturios ar penkios nacionalinės išeiginės dienos). Šiais laikotarpiais visa Japonija tiesiogine ta žodžio prasme sėdi ant ratų. Kadangi visi japonai gauna progą pasidžiaugti atostogomis, susiformuoja milžiniški keliautojų srautai. Nieko stebėtino greitkelyje išvysti trisdešimt ar trisdešimt kilometrų kamštį. Greitieji traukiniai yra perpildyti. Gauti sėdimą vietą yra tiesiog be šansų. Japonai kaip išprotėję skuba pasinaudoti atostogomis ne tik keliaudami ar lankydami gimines Japonijos viduje bet ir skrisdami į tolimesnius kraštus. Tad lėktuvai būna irgi perpildyti. Tuo metu lėktuvo kainos pasiekia epogėjų. Keliaudami minėtu laikotarpiu turėsite ir kitų problemų. Viešbučiai. Viešbučių kainos bus stipriai sukilusios o dažnu atveju populiaresnes turistų lankomose vietose ypatingai savaitgalį apskritai negausite laisvų vietų viešbutyje.

Antrasis laikotarpis kuomet rekomenduoju nekeliauti į Japoniją yra susijęs su klimato ypatybėmis. Nerekomenduoju vykti į Japoniją nuo liepos vidurio iki rugsėjo pirmos savaitės. Tuo metu yra labai labai labai karšta. Ne tik karšta, bet ir ne normali drėgmė tiesiog išsunkia visas jėgas. Vienasi metais pasitaikė vasara kuomet oro temperatūra dieną ar naktį duagiau nei trisdešimt dienų iš eilės viršijo trisdešimt laipsnių. Išėjus per pietus į lauka iš karto smogia karščio banga. Mums atvykstantiems iš šiaurės kraštų šis tropinis karštis tiesiog nepakeliamas. Na nebent jūs mėgstate keliauti tarsi saunoje. Išeini į lauką ir po penkių minučių jau visas suprakaitavęs. Vandenį geri tiesiog kibirais. Ačiū, bet tai tikrai nėra smagiausias laikas žavingoji Japonijoje.

Kiti metų laikai kurie nėra tokie drastiški, kelionių planavimo atžvilgiu bet rekomenduotini turėti omenyje manyčiau yra tsuyu sezonas. Tsuyu arba liūčių sezonas Tokijuje paprastai būna apie birželio mėnesio pabaigoje iki liepos vidurio. Paprastai šiuo metu labai dažnai nulyja lietus. Arba gali lietus lyti visas penkias dienas iš eilės. Tai nebūtinai yra neperstojamai lietūs, tačiau turėkite omenyje, kad keliaudami šiuo sezonu turėsite didesnę tikimybę susidurti su lietučiu.

Kitas metų laikas kurio privengčiau yra sausio antra pusė vasario mėnesio vidurys. Keliauti galima, bet ypatingai Kijote bus šaltoka. Kadangi Kijotas įsikūręs tarp kalnų, vasarą čia būna kur kas karščiau, o žiemą kur kas šalčiau nei kituose miestuose. Pagyvenus Japonijoje tampi šalčiui mažiau atsparus, tad bent jau mes su šeima, o ir kiti Japonai privengia kelionių vasario mėnesį.

Visgi jeigu nuspręsite atvykti mažiau rekomenduotinu sezono metu net neabejoju praleisite puikias atostogas nuostabioje Japonijoje.

Laiškai iš Japonijos: blogo įrašai