Sensoji budistinė šventykla yra seniausia ir viena svarbiausių Tokijo šventyklų. Šalia šventyklos yra penkių aukštų pagod taip pat daug parduotuvių su tradicinėmis prekėmis prekybinėje Nakamise-dori gatvėje kuri veda nuo griaustinio vartų iki pačios šventyklos.
Sensodži Kannon šventykla yra skirta Kannon Bosatsu, užuojautos bodhisatvai dievybei ir yra labiausiai lankoma dvasinė vieta Japonijoje, kurią kasmet aplanko daugiau kaip 30 mln. lankytojų.
Pasak legendos, 628 m. po Kr. du žvejai, broliai Hinokuma Hamanari ir Hinokuma Takenari, Sumidos upėje rado deivės Kanon statulą. Panešus statulėlę į kaimą, seniūnas Hadžino Nakamoto atpažino, kad tai deivė Kanon. Jis įvertino statulos šventumą ir įamžino ją perstatydamas savo namą į mažą šventyklą Asakusoje, kad kaimo gyventojai galėtų garbinti Kannon.
Pirmoji šventykla buvo įkurta 645 m., todėl ji yra seniausia šventykla Tokijuje.
Per Antrąjį pasaulinį karą šventykla buvo subombarduota ir sugriauta per kovo 10 d. Tokijo didžiojo bombardavimo antskrydį. Vėliau ji buvo atstatyta ir japonams yra atgimimo ir taikos simbolis. Kieme auga medis, į kurį per oro antskrydžius pataikė bomba, ir jis ataugo senojo medžio lukštuose.
Senso-ji yra didžiausio ir populiariausio Tokijo festivalio sanja matsuri centras. Ji vyksta 3-4 dienas vėlyvą pavasarį gegužės menėsį. Apie festivalį plačiau aprašiau kituose straipsniuose.
Prie įėjimo į šventyklą stūkso Kaminarimon arba “Perkūno vartai”. Šis įspūdingas budistinis statinys turi didžiulį popierinį žibintą, nudažytą ryškiais raudonais ir juodais tonais, kurie primena perkūnijos debesis ir žaibus.
Kaminarimon (雷門, “Perkūno vartai”) yra išoriniai iš dviejų didelių įėjimo vartų kurie galiausiai veda į senso-ji. Vartų aukštis – 11,7 m, plotis – 11,4 m. Pirmieji vartai buvo pastatyti 941 m., tačiau dabartiniai vartai pastatyti 1960 m., po to kai ankstesnius vartus 1865 m. sunaikino gaisras.
Pirmuosius Kaminarimon vartus 941 m. pastatė karo vadas Taira no Kinmasa. Manoma, kad būtent tada ant vartų pirmą kartą buvo pastatyti vėjo ir griaustinio dievai. Amžių bėgyje vartai buvo daug kartų sunaikinti.
Dabartinis Kaminarimon statinys buvo pašventintas 1960 m. gruodžio mėn. Praėjus devyniasdešimt penkeriems metams po paskutinio gaisro, Konosukė Matsushita, “Matsushita Electric Industrial Company” (dabar “Panasonic”) įkūrėjas, buvo paprašytas atstatyti vartus. Matsushita paaukojo pinigų ir 1960 m. vartai buvo atstatyti.
Kaminarimon yra keturios statulos: dvi priekinėse nišose ir dvi kitoje pusėje. Vartų priekyje eksponuojamos šintoistinių dievų Fujin ir Raijin statulos. Fujin, vėjo dievas, stovi rytinėje vartų pusėje, o Raijin griaustinio dievas vakarinėje. Originalios skulptūros labai nukentėjo per 1865 m. gaisrą, buvo išsaugotos tik galvos, o 1960 m. rekonstruojant vartus statulos buvo restauruotos.
Dar dvi statulos stovi kitoje vartų pusėje: budistų dievas Tenriu rytuose ir deivė Kinriu vakarų pusėje. Jos buvo padovanotos 1978 m. minint 1350-ąsias metines. Skulptūras išdrožė tuomet 106 metų skulptorius meistras Hirakushi Denchu.
Po vartų centru kabo milžiniškas raudonas žibintas (chochin). Jis yra 3,9 m aukščio, 3,3 m pločio ir sveria apie 700 kg. Dabartinį žibintą, penktąją jo iteraciją, 2013 m. pastatė bendrovė “Takahashi Chochin K.K.”. Apačioje yra tas pats metalinis pagrindas kaip ir ankstesnio žibinto. Ant pagrindo yra lentelė su užrašu “Matsushita Denki” – sutrumpinta senojo japoniško “Panasonic” pavadinimo “Matsushita Denki Sangyo Kabushiki Gaisha” forma. Žibinto priekyje pavaizduotas vartų pavadinimas – Kaminarimon (雷門). Ant galinės pusės nupieštas oficialus vartų pavadinimas – Furaijinmon (風雷神門). Per šventes, pavyzdžiui sanja matsuri, žibintas nuleidžiamas, kad pro vartus galėtų pravažiuoti aukšti daiktai.
Už Kaminarimon yra Nakamise-dori su parduotuvėmis, o už jo – Hozomon arba “lobių namų vartai”, pro kuriuos patenkama į vidinį kompleksą. Šalimais stovi didinga penkių aukštų pagoda ir pagrindinė salė, skirta Kannon.
Kadangi vartai buvo rekonstruoti naudojant ugniai atsparias medžiagas, viršutiniame Hozomono aukšte saugomos Sensō-ji brangios sutros. Tarp šių vertybių yra Lotoso sutros kopija, paskelbta Japonijos nacionaline vertybe, ir Issai-kyo – pilnas budizmo šventraščių rinkinys, paskelbtas svarbia kultūros vertybe.
Kasmet Sensō-ji aplanko daugybė turistų, tiek japonų, tiek iš užsienio. Aplink esančioje teritorijoje yra daug tradicinių parduotuvių ir maitinimo įstaigų kuriose gaminami tradiciniai patiekalai (rankų darbo makaronai, suši, tempura ir kt.). Nakamise-dori gatvėje, vedančioje nuo Perkūno vartų į pačią šventyklą, įsikūrusios mažos parduotuvėlės, kuriose parduodami įvairūs suvenyrai: vėduoklės, ukiyo-e (medžio raižiniai), kimono ir kiti drabužiai, budistų ritiniai, tradiciniai saldumynai, marškinėliai ir mobiliųjų telefonų aksesuarai. Šios parduotuvėlės yra gyvos tradicijos dalis – pardavinėti piligrimams, kurie pėsčiomis keliavo į Senso-ji. Gatvės ilgis yra apie 250 m, joje yra apie šimtas parduotuvių.
Pačioje šventykloje, taip pat daugelyje vietų jos prieigose yra omikudži prekystalių. Už siūlomą 100 jenų auką lankytojai gali pasikonsultuoti su orakulu ir išgirsti atsakymus į savo klausimus. Užklausėjai krato paženklintas lazdeles iš uždarytų metalinių talpyklų ir skaito atitinkamus atsakymus kuriuos ištraukia iš vieno iš 100 galimų stalčių.
Šventyklos viduje yra tradicinis japoniškas sodas.
Tai tikrai yra šventykla kurią būtina aplankyti svečiuojantis Tokijuje.
